Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiabučio renovacija – solidi investicija

namų renovacija
Archyvo nuotr. / Renovuotą butą galite tikėtis parduoti brangiau, nei jis kainavo prieš renovaciją
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
6
Skaitysiu vėliau
A A

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviams šiuo metu kompensuojama 40 proc. renovacijos išlaidų. Kitas lėšas į savo namus gyventojai turi investuoti patys, o kad šios investicijos būtų prieinamos kiekvienam, renovacijos finansavimui išduodamos lengvatinės paskolos su 3 proc. palūkanomis. Apie tokią investavimo galimybę pasakoja Daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė.

Investuodami į renovaciją gyventojai pagerina savo gyvenimo kokybę, sumažina suvartojamos šilumos kiekį, o butų – t. y., nekilnojamo turto – vertė rinkoje kyla. Vertinant renovaciją kaip ilgalaikę investiciją, akivaizdu, kad tai labai patrauklus ir finansiškai naudingas sprendimas.

Renovuodami daugiabutį gyventojai turi savo lėšomis finansuoti apie 60 proc. renovacijos kainos, jiems suteikiami lengvatiniai kreditai. Kokios svarbiausios šio kreditavimo sąlygos?

Bankai lengvatinę paskolą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis renovacijai išduoda 20 metų laikotarpiui. Labai svarbu atsiminti ir tai, kad asmenims, gaunantiems šildymo kompensaciją, renovacija nekainuoja nieko – už juos renovacijos kainą sumoka valstybė. Taigi socialiai pažeidžiami žmonės yra apsaugomi nuo jiems nepakeliamos finansinės naštos, o dirbantiesiems taip pat netenka atiduoti visų savo santaupų įmokai už renovaciją – mokėjimai išskaidomi dalimis per 20 metų. Taip pat valstybė suteikia galimybę lengvatinį kreditą ar jo dalį grąžinti anksčiau laiko kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka, netaikant papildomų mokėjimų.

Darydami tokią investiciją, gyventojai jaučia didesnę atsakomybę už tai, kaip renovacija atliekama – matome, kad jie aktyviai ir sėkmingai stebi renovacijos kokybę, statybos darbų atlikimą ir t. t. Šis rūpestis ir aktyvumas susijęs ir su tuo, jog žmonės jaučia atsakomybę už tai, kaip bus panaudoti jų pinigai, modernizuojant jų nekilnojamą turtą. Taigi renovacija padeda gyventojams patiems aktyviai pasirūpinti savo būsto ilgaamžiškumu.

Ar visuomet valstybė finansuoja 40 proc. renovacijos kainos?

40 proc. valstybės parama suteikiama, jei renovuojant namus pasiekiami atitinkami rodikliai ir namas tampa energetiškai efektyvesnis. Šiuo metu parama suteikiama, jei daugiabutis pasiekia nustatytą – C energinio efektyvumo klasę bei sutaupo mažiausiai 40 proc. šiluminės energijos. Nuo 2017 m. sausio 1 dienos, pasiekus anksčiau minėtus rodiklius, valstybės parama sieks 35 procentus.

Kodėl daugiabučių gyventojai atidėlioja renovaciją?

Pastebime, kad renovacijos kaina dažniausiai atrodo per didelė tiems daugiabučių namų gyventojams, kurie neturėjo kaupiamųjų lėšų fondo, skirto tvarkyti būstui – taigi ir anksčiau neinvestuodavo į daugiabučio remontą. Kita vertus, tokį fondą dažniausiai turinčios bendrijos, kurios jau susidūrė su savarankišku daugiabučio remontu ir jo kaina, gyventojų indėlį į renovaciją vertina kitaip – jos supranta, kad šios investicijos nėra didelės, tačiau labai svarbios.

Ne paslaptis, dalis daugiabučių gyventojų vis dar tikisi, kad didelės pastato problemos bus išspręstos už seniūnijos arba savivaldybės lėšas. Tačiau tikrovė kitokia – bet kokiam daugiabučių remontui yra reikalingos gyventojų lėšos, todėl jų indėlis į pastato atnaujinimą vienaip ar kitaip yra neišvengiamas.

\"Mano daugiabutis\"
Komentarai: 6
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką