-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Dizainerė A.Litinskienė: Namai – tai visų pirma jausmas ir vieta, kur norisi būti

Kaip žmonių, taip ir jų namų yra visokių: vienuose gyvena laiko patikrinta klasika, bet yra ir tokių, kuriuose klesti naujausios architektūros tendencijos bei dizaino mados. Iliustruodama šiuo metu parduodamą unikalų šiuolaikišką namą, kalbinu bene dešimties panašių kūrinių autorę interjero dizainerę Audronę Litinskienę.
Audronės Litinskienės interjeras Šeškučių gyvenvietėje
Audronės Litinskienės interjeras Šeškučių gyvenvietėje

„Kuriant namus labai svarbu parinkti geras medžiagas, kad namas tarnautų tau. Jei dedate grindis, tai tegul jos bus tokios, kad nesimatys kiekvienos dulkės, o stalviršį išsirinkite ne gražų nuotraukai, o buičiai, kad neerzintų trupiniai. Sienas irgi planuokite natūralias, kad vaikai kaskart prabėgdami nenučiupinėtų. Tada grožis bus sutvardytas, tad džiaugsis ir siela, ir protas. Kitaip tariant, laimingi bus ir funkcija, ir dekoras”, – sako A.Litinskienė ir negaili patarimų, į ką svarbu atkreipti dėmesį prieš įsikeliant į modernius namus.

– Virtuvė. Nuomonės išsiskiria: arba tik uždara, arba paliekame atvirą. Ką siūlote?

– Atvira ir didelė virtuvė, susijungianti su svetaine, paprastai pasirenkama dėl namiškių gyvenimo būdo. Žmogui, kuris mėgsta savaitgaliais pasikviesti svečių arba laukia anūkų, toks virtuvės sprendimas yra privalumas. Aš pati visada noriu būti arti tų, kas yra namuose, todėl man svarbu ir gera visus matyti, kol gaminu ir patieksiu maistą. Tačiau patarčiau suplanuoti ir pertvaras – jos atskirs svetainę ir tartum leis atsikvėpti.

Kitas labai svarbus dalykas, ką būtina suvokti – tai vadinamosios „juodosios“ erdvės: visos spintelės, buitinė technika, stalčiai, šaldytuvas – viskas turi būti paslėpta ir nieko nesimatyti. Dizainerio darbas – sukurti, kad žmogui atrodytų, jog nieko nėra, o iš tiesų – tik viskas labai teisingai suslėpta. Tad jei turite atvirą virtuvę, planuokite ir „juodąją“. Taip pat, jei planuojate atvirą virtuvę, pagalvokite, kad čia irgi turi būti funkcinės zonos – tarkime, mano name yra arbatos gėrimo vieta, pietų zona, pusryčių stalelis.

– Svetainė. Tai vieta, kur susirenka visa šeima. Kokia ji geriausia?

Skirti gerą dozę dėmesio jaukiam interjerui čia – labai svarbu

– Aš mėgstu dideles svetaines ir net mano paskutiniame kurtame name jai skirta be proto daug vietos – net 120 kvadratinių metrų. Visai kaip kito viso namo plotas! Tai padaryta sąmoningai, kad visi ir tilptų, ir jaustųsi tuo pačiu netrukdomi. Šūkis „Kartu, bet atskirai” man svarbus ir gyvenime, ir kūryboje. Todėl kviečiu atkreipti dėmesį į tai, kaip gyvenate: jei susirenkate aptarti dienos įvykių, o paskui vis tiek einate į savo kambarius, tai svetainė bus ta jungiamoji grandis, kuri visus suvienys. Jau nekalbant apie tuos, kurie svetainėje mėgsta ir skaityti, ir klausytis muzikos, ir vartyti žurnalus, ir mąstyti.

Skirti gerą dozę dėmesio jaukiam interjerui čia – labai svarbu. Aš netgi neišskirčiau vien svetainės. Štai darbo kambarys: durų nėra ir viena akimi gali matyti, ką svetainėje ar net virtuvėje veikia kiti. Tačiau tuo pačiu tai atskiras kambarys, kur gali ramiai ištirpti savo darbuose. Arba miegamasis – mėgstu sukurti interjeruose kelis praėjimus: vieną slaptesnį, o kitą labiau viešą. Vaizdo nesudarkome, bet ir paliekame atsarginius išėjimus. Mano patarimas – nedarykite didelių miegamųjų, nes jų funkcija – lova. Drabužines ir vonias iškelkite į atskirus plotus. O vaikų, jaunuolių, svečių kambariai jau yra tapę mano vizitine kortele – sukuriu po kambarį asmeniui ir vieną bendrą erdvę jiems susibėgti. Tai labai pasiteisina.

– Spalvos ir formos. Jos lemia ypač daug, kaip jomis patartumėte žaisti?

– Tarkime, matote namą, kurio fasadas – tai surūdijęs metalas. Kodėl? Kad jis visiškai integruotųsi į gamtą, į mišką, į pušyną. Be to, toks sprendimas nereikalaus jokios išorinės priežiūros. Jei žinau, kad bus daug monolito, vadinasi, jau piešiu ir vidines betonines sienas. Taip atsirandame viduje ir galvojame, kaip geriausiai ir mažiausiomis sąnaudomis išspręsti jau kaip duotybę priimtas medžiagas.

Betonas yra pakankamai šalta medžiaga, tad jai į porą iškart siūlau medžio gamą: žalsvai pilką, pilką, juodą. Visas jas jungia šviesus medis. Toks, regis, keistas jausmas, bet jei teisingai suderini spalvas, tai net ir tokiame name, kur juodos spalvos detalių yra gausiai, bendras įspūdis vis tiek bus šviesus.

Dabar italų mados tendencijos skelbia naują šūkį: „Juoda – tai nauja balta”, todėl visas zonas, kurias vadinu judriausiomis, dengiu nauja medžiaga, vadinama „mfd“. Žinoma, šalia jos – visur medis. O balta – tai fonas visam kam, su ja niekada nesuklysi. Ji kuria šviesą.

Audronės Litinskienės interjeras Šeškučių gyvenvietėje
Audronės Litinskienės interjeras Šeškučių gyvenvietėje

– Apšvietimas. Kiek svarbūs šviesos srautai namuose?

– Visada siūlau daryti du alternatyvius variantus: bendrą šviesą ir lokalius šviestuvus. Taip visada galėsite akcentuoti tai, ką norite – ar stalelį su knyga, ar fotelį, ar vaikų žaidimus. Esu įsitikinusi, kad privaloma turėti daug šviesos vaikų kambariuose ir išnaudoti šiuolaikinius LED lempučių pašvietimus, kurie kuria nuotaiką.

Apšvietimas didelėje erdvėje, tarkime, svetainėje, irgi yra atskira tema – jis turi būti visoks, suskaidytas, daugialypis. Juolab, kad čia yra daug minkštų audinių, kurie tikrai savotiškai sugeria šviesą.

Beje, minkšta dalis svetainėje yra labai svarbi. Čia jau reikia nebetaupyti, nes investicija visada pasiteisins. Tarkime, jei pasirenku milžinišką sofą, tai ji jau turi būti ypač patogi, su pūkų užpilais, gero audinio, gerų gamintojų. Įsliuogei į ją ir skęsti dviejuose televizoriuose – arba tikrame, arba tame, kurį regi per langą.

– Vaizdas pro langą. Jis vertas atskiros diskusijos: vieniems rūpi tik kokybiškas vidus, kiti atvirkščiai – sakosi perkantys ne sienas, o poilsį akims. Kokia jūsų nuomonė?

– Manęs niekada negąsdino atstumai. Juos šiais laikais reikia skaičiuoti ne kilometrais, o minutėmis. Pirmoje vietoje man visada bus vieta. Niekada nesirinkčiau palėpės kažkur sausakimšame senamiestyje vietoj pušynais atvinguriuojančio tako iki mano poilsio tvirtovės durų. Dieną prisibendrauju su žmonėmis, todėl namai man yra ramybės ir jėgų atgavimo oazė. Nejaučiu net ir jokios baimės – kartais mieste visokių nesmagumų gali nutikti ir daugiau. Ir net jei šeima su vaikais gyventų tokiame name, tai tegul jie pasiskaičiuoja, ar dabar vaikų miesto kamščiuose nevežioja? Todėl žvilgsnis pro langą yra labai svarbus – kai ilsisi akys, ilsisi ir galva.

Audronės Litinskienės interjeras Šeškučių gyvenvietėje
Audronės Litinskienės interjeras Šeškučių gyvenvietėje

Ką bekalbėti apie nuosavą vandens telkinį su antytėmis, kur kasryt gali apiplaukti natūraliausią grūdinimo ratą, o paskui čia pat gerti karštą arbatą. Juk namuose, jei jie teisingai sukurti, žmogus praleidžia visą savo savaitgalį. O jei mažame bute, tai kaskart ieškai progų ištrūkti, vis droži kažkur, kad tik visi nesitrintų nugaromis.

Jau tikrai nebėra daug tokių vietų, kur pro langą čia pat bangelės žaistų su saule, oštų pušys, linguotų natūralios smilgos, kur rytą vakarą atsivertų ir kistų visiškai civilizacijos nepaliestas horizontas. Tai prabangos dalykas ir kviečiu jį pamatyti, o ne skaičiuoti gyvenimą stereotipais ar spidometrais.

– Jūsų namai tarsi įsilieja į gamtą, vis ieškote tąsos, sukuriate net tokį balkoną, iš kurio kiekvienas šeimos narys atskirai gali išeiti į gryną orą. Terasos, balkonai, pavėsinės. Kiek jos yra svarbios?

Tikra tiesa, tai – lauko pratęsimas į vidų. Lauko erdvės leidžia visą vasarą jausti gamtos ritmą viduje, o tuo pačiu, teisingai sudėliotos, jos apjungia ir kiekvieno namiškio norus. Tarkime, balkoną sukuriame labai ilgą, bet be pertvarų. Taip net terasa atspindi namo idėją – mes kartu, bet ir atskirai.

Lygiai taip pat stengiuosi vidų pernešti į lauką, kai langai neturi dalinimo linijos, kai jausmas, kad esi kartu su gamta, išliktų ir viduje. „Leiskite gamtai būti su jumis” – besiremdama šiuo principu sukuriu ir darbo kambarius, net miegamuosius, net vaikų erdves. Gamtos indėlis į gerą savijautą yra milžiniškas.

– Baldai ir detalės. Kas interjere yra statiška, o kas juda, keičiama, kilnojama?

Kai kuriu namus ir juos perka nauji gyventojai, integruoju viską į bendrą visumą ir namas į kitas rankas atiduodamas su visais baldais, kilimais, šviestuvais. Nes kiekvieną gražų daiktą pritaikyti, yra labai daug darbo, o ilgi ieškojimai ir prasmingi atradimai sukuria nuotaiką.

Sunku būtų įsivaizduoti namus, kur dizaineris tik nuspalvina sienas. Detalės lemia labai daug, jos mažos, bet labai svarbios ir būna, kad paprastas žmogus jų tiesiog pats nesuvaldo. Nes namai – tai visų pirma jausmas, vieta, kur norisi būti, kur visada ir kaskart labai norisi grįžti. Juk ir aš pati kaskart kuriu namus pagal užsakymus, bet visada – kaip sau.

Tiesa, yra tekę parduoti namus ir tuos, kuriuos kūriau tik savo šeimai, bet ką darysi, kai kūrėjo galvoje nuolat nerimsta mintys apie naują galimybę, naują atsiradusią medžiagą ar tendenciją. Kažkuriuo momentu užsimirštu, kad namas galėtų priimti ir naujus gyventojus, bet jau būna per vėlu – jau būnu investavusi į geriausias medžiagas, technologijas, pritaikiusi maksimalias inovacijas ir pan. Tad niekada netaupau ir patariu jums taip elgtis. Toks namas gal ir reikalaus kantrybės ar susitelkimo startinėje pozicijoje, bet paskui ilgus metus jis teiks tik džiaugsmą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius