Ministerijų plotas – kaip Vilniaus „Akropolio“
Visų 14 ministerijų bendras plotas – apie 90 tūkst. kv. metrų. Palyginimui, maždaug tokio dydžio yra Vilniaus prekybos centras „Akropolis“, kuriame per metus apsilanko apie 15 mln. žmonių, Registrų centro informaciją savo pranešime spaudai skelbia biurų miestas „Technopolis“, kuris nuolat esą sulaukia užklausų iš viešojo sektoriaus.
Visos ministerijos šiuo metu įsikūrusios Vilniaus senamiesčio ir miesto centro vietose. 5 ministerijos įsikūrusios Gedimino prospekte: Energetikos, Susisiekimo, Teisingumo, Ūkio ir Žemės ūkio. Greta pagrindinės miesto gatvės įsikūrusios dar 5 ministerijos: Aplinkos, Finansų, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų bei Vidaus reikalų. Senamiestyje bei naujamiestyje – likusios 4: Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo.
Gedimino prospekte įsikūrusi Žemės ūkio ministerija, kurios bendras plotas kaip 15 tūkst. kv. m, yra didžiausias ir prabangiausias Vyriausybės pastatas.
Šią ministeriją perkėlus į Kauną ir pastatą pardavus, kaina galėtų siekti apie 24 mln. eurų. Jei pastatas būtų nuomojamas, 1 kv. m kainuotų apie 15 eurų, t.y. maždaug tiek kainuotų nuomotis šiuo metu brangiausiame biurų pastate Vilniuje „Quadrum“ Konstitucijos prospekte.
Ministerijos darbuotojus perkėlus dirbti į kiek atokesnius netoli centro esančius rajonus, jau būtų galima rasti sprendimų, kaip sutaupyti. Atokesniuose biurų pastatuose nuomos kaina siekia 9-11 eurų už kv. metrą.
Ministerijų pastatų rinkos pardavimų kainos (įvertinus fizinį nusidėvėjimą, EUR/bendras plotas, kv. m):
LR Aplinkos apsaugos ministerija – apie 4 mln. Eur (3174,75 kv. m);
LR Energetikos ministerija – apie 2,1 mln. Eur (1483,46 kv. m);
LR Finansų ministerija – apie 10,7 mln. Eur (8863,45 kv. m);
LR Krašto apsaugos ministerija – apie 6,93 mln. Eur (4714,37 kv. m);
LT Kultūros ministerija – apie 3,93 mln. Eur (3119,92 kv. m);
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – apie 3,91 mln. Eur (3104,99 kv. m);
LR Susisiekimo ministerija – apie 6,05 mln. Eur (3841,76 kv. m);
LR Sveikatos apsaugos ministerija – apie 3,7 mln. Eur (2515,69 kv. m);
LR Švietimo ir mokslo ministerija – apie 4,56 mln. Eur (3473,77 kv. m);
LR Teisingumo ministerija – apie 6,06 mln. Eur (3981,42 kv. m);
LR Užsienio reikalų ministerija – apie 20,54 mln. Eur (14 493,68 kv. m);
LR Ūkio ministerija – apie 20,2 mln. Eur (13 743,93 kv. m);
LR Vidaus reikalų ministerija – apie 19,07 mln. Eur (11 350,78 kv. m);
LR Žemės ūkio ministerija – apie 24,3 mln. Eur (15 429, 22 kv. m).
Šaltinis: VĮ Registrų centras ir NT vertintojai (2016 metų lapkritis).
Prognozuoja valstybės tarnautojų mažinimą
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Baltijos regionui Mindaugo Kulboko nuomone, perkeliant ministerijas būtų ne tik sutaupyta sumažinus per dideles ir neefektyviai išplanuotas patalpas, bet tikėtina, kad vykdant pertvarkymus būtų optimizuotas ir valstybės tarnautojų skaičius.
Apjungiant kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą ar pastatų kompleksus, galima išties nemažai sutaupyti – teigia M.Kulbokas.
„Ministerijų perkėlimas ir veiklos kaštų optimizavimas yra sveikintina idėja. Apjungiant kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą ar pastatų kompleksus, galima išties nemažai sutaupyti. Tik reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgti ir į miesto transporto galimybes, planuotis ir aiškiai įsivardinti prioritetines vietas naujoms patalpoms. Akivaizdu, kad su perkėlimu atsiras ir kitas svarbus sprendimas – bus pradėta optimizuoti valdymo struktūra. Personalo struktūra bei lankytojų poreikiai turi būti vieni iš svarbiausių pasirinkimo kriterijų šalia kaštų ir naudos analizės“, – teigia M.Kulbokas.
NT ekspertas taip pat pastebi, kad daugelio ministerijų pastatai yra puiki galimybė pritraukti verslo investicijas į centrinę Vilniaus miesto gatvę bei atgaivinti Gedimino prospektą.
„Daugeliu atveju tie pastatai yra alternatyvaus panaudojimo objektas, kuriuose puikiausiai po renovacijų gali būti įrengti butai, parduotuvės, viešbučiai. Preliminariais skaičiavimais, tai leistų „išlaisvinti“ iki 140 mln. eurų – potencialiems investuotojams parduodant tokio tipo turtą. Tai galėtų padėti sugrąžinti ir žmonių srautą į centrinę miesto gatvę, kuri šiuo metu dėl mažų srautų yra mažiau patraukli investuotojams“, – sako M.Kulbokas.
Prieš iškeliant siūlo rasti investuotoją
Didžiausio Lietuvoje biurų miesto „Technopolis“ vadovė Lina Paukštė teigia, kad užklausų iš valstybinio sektoriaus yra tiek šiomis dienomis, tiek būta ir anksčiau.
„Vilniuje per artimiausius kelerius metus iškils apie 20 naujų biurų pastatų, kuriuose galėtų kurtis ne tik verslas, bet ir viešojo sektoriaus atstovai. Sulaukiame užklausų iš valstybės valdomų įmonių. Viešasis sektorius taip pat konkuruoja dėl talentų darbo rinkoje ir ta konkurencija, atsižvelgiant į demografinius rodiklius, tampa vis aštresnė“, – mano L.Paukštė.
Jos teigimu, labai geras sprendimas buvo iškelti Vilniaus miesto savivaldybę iš miesto centrinės gatvės į Konstitucijos prospektą. Naujose administracinės paskirties patalpoje dirba Policijos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos paštas ir daugelis kitų. Šiuo metu panašių sprendimų ieško ir konkursus yra paskelbusios dar kelios valstybės valdomos įmonės.
Ministerijoms pernelyg prabangu būti centrinėje miesto gatvėje ir dalį jų galima būtų iškelti, vis dėlto šį klausimą vertinčiau atsargiai – sako L.Paukštė.
Tarptautiniame kontekste taip pat yra įprasta, kad viešojo sektoriaus atstovai dirba moderniuose biuruose.
„Sutinku, kad ministerijoms pernelyg prabangu būti centrinėje miesto gatvėje ir dalį jų galima būtų iškelti, vis dėlto šį klausimą vertinčiau atsargiai. Manau, pradžioje reikia aiškaus plano ir vizijos: kaip esami pastatai bus realizuojami, rasti investuotojus. Tokie pastatai dažnai turi labai ribotas plėtros galimybes, yra kultūros apsaugos objektai, taip pat aktualu spręsti automobilių parkavimo klausimą miesto centre – visa tai gali būti nepatrauklu investuotojams, todėl labai svarbu bendradarbiauti ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Tokį planą sėkmingai įgyvendinus, sutaupytų ir ministerijos, ir būtų galimybė pritraukti naujus investuotojus bei atgaivinti Vilniaus centrinę gatvę“, – sako L.Paukštė.
Visų ministerijų prekybos centrais nepaversi
Nekilnojamojo turto bendrovė „Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis taip pat atkreipia dėmesį, kad ministerijas perkeliant iš Vilniaus centro į kitus rajonus ar į Kauną, pradžioje reikėtų suplanuoti, kaip bus išnaudojami pastatai.
„Didiesiems prekybos centrams įsikūrus netoli Vilniaus miesto centro, Gedimino prospektas ir šalia esančios gatvės prarado didžiųjų prekinių ženklų dėmesį. Mūsų rinka dar nepasiruošusi masiškai premium klasės prekių plėtrai Gedimino prospekte. Automobilių stovėjimo vietų stoka ir didesnis pasirinkimas vis dar lemia kritinės klientų dalies apsisprendimą rinktis prekybos centrus. Jei centre ir dirbtų, ir gyventų tie patys žmonės, transporto problema būtų mažesnė“, – sako K.Vedeckis.
Jo teigimu, visų ministerijų nepaversi viešbučiais, prekybos pasažais ir butais, bet dalis statinių gali būti tam pritaikomi. Keičiant pastatų paskirtį lauktų nemenkas iššūkis kažkur sutalpinti pagal įstatymą privalomas automobilių stovėjimo aikšteles, jei fiziškai tai ir būtų įmanoma, šie kaštai investuotojams gali būti per dideli. Racionaliausia būtų modernizuoti dalį pastatų, efektyviau išnaudojant esamas erdves, o susidariusį pastatų (patalpų) likutį, atlikus galimybių studijas, galima pardavinėti ar nuomoti.
