Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Socialinio būsto chaosas: eilės trunka ir 15 metų, o ES pinigai jas tirpdo lėtai

Statomas namas Vilniaus Linksmojoje gatvėje
Sauliaus Žiūros nuotr. / Statomas namas Vilniaus Linksmojoje gatvėje
Šaltinis: 15min
2
Skaitysiu vėliau
A A

Nuo dešimties iki penkiolikos metų. Tiek laiko vilniečiams ir kauniečiams eilėje gali tekti pralaukti norint gyventi socialiniame būste. Nors tokių laukiančiųjų Vilniuje ir Kaune yra gausybė, o visoje Lietuvoje socialinį būstą siekia gauti beveik 15 tūkstančių šeimų, tačiau net ir naudojant europines lėšas šios eilės vos juda į priekį. Maža to, dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybės iki šiol nėra sudariusios aprūpinimo socialiniu būstu strategijų, nors to ir reikalauja įstatymas. Tačiau baimintis, kad dėl savivaldybių tingumo bus prarasti socialiniam būstui skirti ES milijonai, neverta.

Asmeniui – ne mažiau 14 kv. metrų

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Paramos būstui skyriaus vedėjo Aloyzo Stapulionio, kiekvienam socialinio būsto siekiančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. metrų gyvenamojo ploto.

„Šiuo metu socialinio būsto iš viso laukia 14 766 asmenų/šeimų, būtent toks ir yra socialinio būsto poreikis. Preliminariais skaičiavimais, šiandien norint visus asmenis aprūpinti socialiniu būstu ir statant jį naujai, reikėtų apie 700 – 800 mln. Eur. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad statybų kainos yra kintančios. Už ES lėšas socialinio būsto fondą planuojama padidinti 1150 būstų“, – apie socialinio būsto poreikį kalbėjo A.Stapulionis.

SADM atstovo teigimu, vidutinis laikotarpis, kurį asmeniui arba šeimai tenka laukti socialinio būsto nuomos Vilniuje ir Kaune, yra net 10 arba 15 metų. Šiuo metu Vilniaus mieste, anot SADM, galimybės išsinuomoti socialinį būstą laukia 2417 asmenų bei šeimų, o Kaune šis skaičius net siekia 2931.

Tiesa, pačios savivaldybės pateikia kiek mažesnius laukiančiųjų skaičius: Vilnius nurodo 2144 asmenis ir šeimas, o Kaunas – 2814.

Viena kaunietė pirmąjį prašymą socialiniam būstui gauti parašė 1986 m. lapkričio 13 d. Tuomet jai buvo 20 metų. Prašymus ji rašė kasmet, bet net šiemet, kai jai sukako 50 metų, socialinio būsto dar nesulaukė.

Įstatymų piktybiškai nevykdo

Nors dviejų didžiausių šalies miestų savivaldybės ir tikina sprendžiančios aprūpinimo socialiniu būstu problemas, tačiau nei vienas, nei kitas miestas iki šiol nėra sudaręs socialinio būsto fondo plėtros strateginio plano.

Anot A.Stapulionio, įstatymo dėl minėtųjų strateginių planų parengimo įgyvendinimui nebuvo suteiktas joks pereinamasis laikotarpis ir jis įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.

„Per praėjusius metus turėjo atsirasti, bet jau baigiasi ir šie metai, o planų vis dar nėra“, – aiškino A.Stapulionis, pažymėjęs, jog dabar savivaldybėms padaryti strateginius planus dėl socialinio būsto fondo liepta iki spalio 1 d.

„Kai kurios savivaldybės rašo, kad rengia (planus), daro analizes. Praėjusiais metais truputį sutrukdė rinkimai – senoji valdžia nespėjo arba nenorėjo daryti, nauja pradėjo reorganizaciją“, – pažymėjo SADM specialistas.

Socialinio būsto įsigijimui arba statybai gali būti naudojami ir ES pinigai.

Socialinio būsto įsigijimui arba statybai gali būti naudojami ir ES pinigai. 2014 – 2020 m. laikotarpiu tam skirta beveik 50 mln. Eur, tiesa, savivaldybės turi padengti bent 15 proc. projekto išlaidų.

Vis dėlto, iki šiol dienos šviesos neišvydę savivaldybių strateginiai planai dėl socialinio būsto nėra susieti su skirstomais europiniais pinigais, todėl pastarieji neprapuls.

„ES lėšų naudojimas planuojamas regioninio planavimo metodu. Kiekvienam regionui yra numatyta ES parama. Savivaldybėms nuleisti signaliniai skaičiai, regionų plėtros tarybos gali juos pakoreguoti. Kiekviena savivaldybė teikia regioninei tarybai savo investicinius projektus. Jeigu jie patvirtinami, tai užtikrinamas finansavimas. O viską prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra“, – tvarką aiškino A.Stapulionis.

Vilnius stato, Kaunas perka

Nors tiek Vilnius, tiek Kaunas dar neparengė reikalingos strategijos, jau dabar yra matomi kai kurie požiūrio į socialinį būstą skirtumai. Štai Vilniuje šiuos butus planuojama tiek įsigyti, tiek statyti, tuo tarpu Kaune į socialinio būsto statybas žvelgiama skeptiškai.

„Statyti neplanuojama. Netikslinga koncentruoti socialinių įgūdžių stokojančių asmenų bei šeimų vienoje vietoje. Kauno miesto taryba šių metų rugsėjo 6 d. nusprendė skirti 400 tūkst. Eur socialinio būsto pirkimui. Planuojama pirkti apie 15 vieno – dviejų kambarių butų. Jie bus perkami visame mieste, išskyrus brangius rajonus – centrą, Senamiestį“, – teigiama raštu atsiųstame Kauno savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio atsakyme.

Be to, Kauno savivaldybė pagal parengtą ir 20 mėnesių truksiantį projektą „Energetiškai efektyvių būstų įrengimas ar įsigijimas pagal socialinio būsto fondo plėtros programą“ numačiusi 173 butų pirkimą.

Nauji socialiniai būstai – Naujoje Vilnioje

Sostinė, savo ruožtu, jau šiemet planuoja užbaigti naujo daugiabučio su socialiniais būstais Naujosios Vilnios rajone, Linksmojoje gatvėje, statybą. Jame turėtų būti įrengti 58 butai.

Itin gera reputacija negarsėjančiame Vilniaus rajone ateityje gali būti pastatyta ir daugiau socialinio būsto paskirties butų.

„Panaudojus skiriamus beveik šešis milijonus eurų iš ES struktūrinių fondų ir beveik pusantro milijono eurų Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, numatoma pastatyti du daugiabučius gyvenamuosius pastatus Meškonių g. ir ten įrengti 107 socialinius butus“, – aiškino savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadovas Tadas Balsevičius.

Tiesa, socialinį būstą Vilniuje planuojama ne tik statyti. Dalis europinių lėšų bus skiriama apie 150 būstų įsigijimui.

„Pernai sausį įsigaliojus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui ir palengvėjus savivaldybei priklausančio turto privatizavimo procesui, į miesto biudžetą pervedamos lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurios naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Planuojama, kad kasmet bus surenkama ne mažiau kaip 600 000 Eur už parduodamus būstus ir pagalbinio ūkio pastatus. Šie pinigai galėtų būti nukreipiami naujų socialinių būstų įsigijimui“, – apie tolesnius planus kalbėjo T.Balsevičius.

„Vilniaus miesto būsto“ vadovas taip pat pažymėjo, kad vidutiniškai per metus įmonei yra grąžinami apie 100 butų, kurie remontuojami ir išnuomojami socialinio būsto eilėje stovintiems asmenims ir šeimoms.

Siūlo kompensuoti įprastinę nuomą

Socialinio būsto laukiantiems vilniečiams siūloma ir alternatyva – būsto nuoma rinkos sąlygomis. Tokiu atveju sostinės savivaldybė kompensuoja dalį nuomos mokesčio, vienam šeimos nariui siekiančio apie 70 Eur.

„Šios kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Jų pakaktų kompensuoti nuomos kainą apie 250 žmonių/šeimų. Kompensacija mokama tol, kol žmogus atitinka įstatyme numatytus kriterijus socialiniam būstui gauti ir laukia būsto eilėje”, – paaiškino T.Balsevičius, prasitaręs, jog svarstomi ir kiti socialinio būsto plėtros scenarijai.

Pavyzdžiui, galimybė naujus būstus statyti bendradarbiaujant su NT vystytojais arba savivaldybei priklausančių, ne socialinio būsto paskirties, pastatų ar patalpų pritaikymas socialinio būsto paskirčiai.

Be to, neatmetama galimybė lėšas skirti privataus sektoriaus turimo NT ilgalaikei ar išperkamajai nuomai.

Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką