Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ 2017 metų pavasario Šiaurės Europos ir Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje rašoma, kad pernai Vilniuje biuro ploto išnuomota 72 tūkst. kv. m, Taline – 37 tūkst. kv. m, o Rygoje – 9 tūkst. kv. metrų.
Planuojama, kad 2017–2018 metais Lietuvos sostinėje bus pasiūlyta 140 tūkst. kv. m ploto patalpų.
Rygoje po nelaimės parduotuvėje sugriežtintas statybos reglamentavimas ir leidimų išdavimas, – teigia J.Šilaikytė.
„Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovės Jurgitos Šilaikytės teigimu, Ryga nuo Vilniaus atsilieka dėl šalį sukrėtusios tragedijos, kai nukrito „Maximos“ stogas. Dėl to stipriai sugriežtėjo statybos leidimų išdavimas.
„Rygoje stebimas sąstingio laikotarpis. Biurų rinkos plėtrą šiame mieste labiausiai stabdo du veiksniai: po nelaimės parduotuvėje sugriežtintas statybos reglamentavimas ir leidimų išdavimas, taip pat nepakankamas vietinis rinkos vystytojų tinklas. Užsienio investuotojai, net ir turėdami sklypus bei planus, linkę laukti išankstinių nuomos sutarčių ir tik tuomet imtis statybų. Tad Rygoje trūksta žaidėjų, kurie nebijotų prisiimti rizikos ir statyti nepilnai išnuomotus biurus. Pavyzdžiui, Latvijos sostinėje statomi du A klasės biurai: „Place Eleven“ yra lietuvių įmonės „Hanner“ projektas ir „Z-Towers“ – „S.P.I. Group“ projektas“, – sako specialistė.
Pasak jos, situacija Vilniuje ir Rygoje skiriasi būtent tuo, kad Lietuvos biurų rinkos plėtotojai yra pasirengę pradėti projektus iš anksto neturėdami visą pastatą užimančių klientų.
Taliną nekilnojamojo turto ekspertė apibūdina kaip subalansuotai augančią rinką, kurioje yra aktyviausi vietos dalyviai.
„Jau dabar galima pamatyti keletą naujų didelių projektų, pavyzdžiui, statomą pirmąjį aukštesnį nei 100 metrų dangoraižį mieste „Maakri Torn“, kuris duris atvers 2018 metais ir pasiūlys 21,5 tūkst. kv. m ploto. Vis dėlto, skirtingai nei Vilniuje, Taline nėra tiek daug užsienio įmonių ir paslaugų centrų, todėl ir augimas nėra didelis“, – lygina J.Šilaikytė.
Vilnius diktuoja madas
J.Šilaikytės teigimu, Vilnius diktuoja biurų rinkos madas regione ir išsiskiria iš trijų Baltijos valstybių. Šiandien biuro nuomininkams svarbiau ne pačios patalpos, o bendra infrastruktūra ir suteikiamos papildomos paslaugos: ar biurai gali pasiūlyti maitinimo galimybę, konferencijų sales, sporto klubą, vaikų dienos centrą, galimybę keisti patalpų išplanavimą.
Kita ryškėjanti tendencija: verslininkai susiduria su nemažu iššūkiu – kaip viename biure suderinti skirtingų kartų darbo kultūras ir užtikrinti, kad pasirenkamos patalpos atitiktų darbuotojų lūkesčius ir poreikius. Šiuo metu vis populiariau biuro patalpas skirstyti į atskiras zonas pagal vykdomas veiklas: darbui su kompiuteriu prie stalo, bendravimui su klientais, skambučiams, poilsio erdvėms. Taigi, priklausomai nuo atliekamo darbo, darbuotojai dienos metu vis gali keisti darbo vietą.
„Jaunesnės kartos žmonės linkę neprisirišti prie nuolatinės sėdimos darbo vietos, jie nori nuolat judėti, įgyvendinti įvairius projektus, toje pačioje įmonėje ieškoti naujų galimybių ir iššūkių. Jauni darbuotojai biurą mato ir kaip erdvę žaidimams, gal net linksmybėms. Todėl prie besikeičiančios biuro paskirties jiems prisitaikyti lengviau. Tačiau įmonių savininkai turi atsižvelgti ir į patyrusius profesionalus, kurie turi kitokį požiūrį į biuro funkcijas ir savo darbą jame. Skirtingų įsivaizdavimų suderinimas šiandien įmonių savininkams yra kaip niekad aktualus, todėl patalpų skirstymas zonomis yra viena iš išeičių“, – teigia J.Šilaikytė..
