Ugdymas per asmeninius potyrius
„Kaip rodo mūsų, ir mūsų kolegų patirtis, mes vis dar esame įdomūs ir nepasakyčiau, kad susidomėjimas mažėtų. Išmaniosios technologijos leidžia rasti informaciją lengviau, jos pagyvina pamokas, tad vaikai atsigręžia į pamatines gamtos vertybes. Muziejuje, edukacinių programų metu, jie gali ne tik pamatyti gyvūnus, bet ir plačiau susipažinti su jų veiklos pėdsakais. Tai yra tiesioginis kontaktas, kuris jauniems žmonėms iš tiesų yra svarbus“, – teigė Tado Ivanausko muziejaus, įsikūrusio Kaune, l.e.p. direktorius Aurimas Grigonis, paminėdamas, kad patraukliausios vaikams – paukščių ir žinduolių salės, ir čia jie ilgiausiai užsibūna.
Vis daugiau Lietuvos saugomų teritorijų ir regioninių parkų atstovų vyksta semtis patirties įNorvegiją, kur ekologinis švietimas, „gyvos“ pamokos gamtoje, lauko darželiai, gamtos mokyklos – visiškai įprastas reiškinys. Šios šalies mokyklose dalis gamtos pamokų perkeliamos į lauką – vaikai mokosi perbristi sraunią upę, įkurti laužą, keliauti į kalnų žygius, susirasti maisto, pažinti augalus ir apskritai daug laiko leidžia atšiauriomis oro sąlygomis. Pradinukai pietų miego gulasi palapinėse su kailiais, įkūrę laužą.Ir žaislų jiems gamtoje neprireikia, tad taip sprendžiama vaikų fizinio aktyvumo stokos problema, ugdomi savivertės, įvairūs socialiniai įgūdžiai, kūrybiškumas. Nors Lietuvoje taip pat kuriasi lauko darželiai, veikiantys ir šaltu metų laiku, daugeliui tėvų ir pedagogų tai kol kas atrodo šokiruojanti praktika.
Daugės edukacinių erdvių
Pamažu ir Lietuvoje plinta ekologinis švietimas. Kai kuriuose šalies regionuose jau veikia gamtos mokyklos, tačiau realistiškiausias gamtos pažinimas ugdomas „gyvųjų muziejų“ pagalba. Lietuvos zoologijos sodas ir Tado Ivanausko muziejus, atliekantys dar ir mokslinę funkciją, planuoja rekonstrukcijas, kurios padės dar labiau išvystyti edukacinių programų turinį, priimti daugiau lankytojų.
Po trejų metų savo šimtmetį švęsiantis
R. Grigonis žada artimiausiu metu įrengti naujas edukacines klases T. Ivanausko muziejuje Kaune. „Išmaniųjų technologijų laikais labai svarbu leisti prisiliesti prie autentikos. Todėl mūsų edukaciniuose renginiuose lankytojai gali paliesti natūralų gyvūnų kailį, plunksnas, pavartyti laukinių paukščių kiaušinius, pačiupinėti lizdus ir kitą gamtinę medžiagą. 2016 metais pravesta daugiau nei 120 tokių renginių, o juose iš viso dalyvavo per 2,5 tūkst. lankytojų. Pamatėme, kad negalime su dabartinėmis galimybėmis patenkinti visų norinčiųjų dalyvauti programose, trūksta patalpų, tad pasinaudojus ES 2014–2020 m. investicijų laikotarpio finansavimu iš Europos regioninės plėtros fondo , planuojame statyti naujas 200 kv.m. edukacines erdves ir priimti dar daugiau lankytojų“, – pasakojo R. Grigonis.
Finansuota Europos socialinio fondo lėšomis.
