Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europai dažosi žaliai. Metas ir Lietuvai

Virginija Vingrienė
Nuotr. iš asmeninio archyvo / Virginija Vingrienė
Šaltinis: Politinė reklama
0
Skaitysiu vėliau
A A

Politiniai judėjimai arba tiesiog sambūriai, nukreipti ginti aplinką nuo ją žlugdančių projektų arba reikalaujančių dermės su gamta, Lietuvoje buvo nuolat slopinami. Tad žaliosios organizacijos atsuko politikai nugarą, pasinėrė į projektines veiklas, išsibarstė, susikoncentravo ties siauromis nišinėmis visuomeninių veiklų sritimis.

Žaliųjų idėjų Lietuvoje daugėja?

Šiandien turime realų šansą žaliąjai idėjai atgimti, susivienyti, augti ir kreipti šalį veiksmingu pažangos keliu, jei mokomės galvoti, kokią aplinką paliksime savo vaikams.

Pastarųjų metų rinkimai Vokietijoje ir Austrijoje parodė Vakarų Europos rinkėjus atsigręžiant į žaliuosius politikus, žaliąsias idėjas.

Pastarųjų metų rinkimai Vokietijoje ir Austrijoje parodė Vakarų Europos rinkėjus atsigręžiant į žaliuosius politikus, žaliąsias idėjas. Žalumo politikai išsiveržė vien iš aplinkosaugos rėmų ir siūlo išsamius, darnius kompleksinių problemų sprendimo būdus ir imasi atsakomybės juos įgyvendinti.

Pasaulio žaliųjų chartija akcentuoja žaliąją politiką nesant vien ekologine išmintimi. Ji aprėpia ir valdymo decentralizaciją, bendruomeninę ekonomiką, socialinį teisingumą, dalyvaujamąją demokratiją, tvarumą, pagarbą žmogaus teisėms, nepakantumą smurtui, platų požiūrį ir ateities viziją. Viso pasaulio žalieji vadovaujasi „septynių kartų“ principu – sprendimų naudos septynioms ateities žmonijos kartoms įžvalgomis. Iš čia kyla principinė žaliųjų priešprieša atominei energetikai, nenorint po mūsų gyvensiančioms kartoms užkrauti branduolinių atliekų tvarkymo problemos, kurios sprendimų būdų dar niekas neatrado.

Europinės politikos „žalėjimo“ kontekste Lietuva atsilieka, tačiau pastebiu, kad gausybės aplinkosaugos, socialinių, valstybės valdymo problemų, seniai besišaukiančių plataus požiūrio politikų, verčia gyventojus susimąstyti ir sukti naujos – žaliųjų politikos link. Augantis pasitikėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rodo judant ir mus europinio kelio vėžėmis, o tai teikia vilties, kad Lietuvoje politinis kraštovaizdis bus pakeistas.

Latvija: ir prezidentas, ir premjeras – žalieji

Žaliausiai Europos Sąjungos kontekste atrodo Latvija. Pernai Prezidentu išrinkus Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovą Raimondą Vėjuonį, šiemet ir premjeru tapo Žaliasis valstietis Maris Kučinskis.

Latvijos Žaliųjų ir valstiečių partija sugebėjo pasiūlyti visuomenei sprendimus, užtikrinsiančius darnią plėtrą.

Latvijos negalima lyginti su „pamišusiais“ aplinkosaugininkais vokiečiais. Tačiau Latvijos Žaliųjų ir valstiečių partija sugebėjo pasiūlyti visuomenei sprendimus, užtikrinsiančius darnią plėtrą. Ir Latvija jau pralenkinėja Lietuvą daugelyje sričių. Nors 2014 m. liepos 8 dieną prisiekusio naujojo prezidento biografija labai primena Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus istoriją, nes abu išgarsėjo kaip aplinkosaugas ekspertai daug nuveikę ežerų valymo srityje, R. Vėjuonis dar du kartus buvo ir Latvijos aplinkos ministru. Kitaip tariant – buvo aplinkos tvarkymo politikos iniciatorius ir vykdytojas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gimininga Latvijos Žaliųjų valstiečių partijai ne vien savo pavadnimu ir ideologija. Mes – vienintelės partijos, bendradarbiaujančios Baltijos šalių politinės partnerystės lygmeniu. Naujausi Europos Parlamento rinkimai abiejų šalių giminingoms partijoms suteikė teisę atstovauti ir ES piliečių interesams. Į EP išrinkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Bronis Ropė ir Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjungos europarlamentarė Iveta Grigulė aktyviai veikia spręsdami pieno pramonės srities problemas, pasipriešinimo Astravo elektrinės statyboms klausimus. Šie ženklai verčia tikėti, kad Lietuvoje gali būti tokių pat permainų kaip ir Latvijoje.

Vokietija: labiausiai pramoninė žemė tapo ir labiausiai žalia

Pernai Lietuvoje viešėjęs Europos žaliųjų partijos vadovas vokietis Reinhard‘as Biutikofer‘is verslo ir žaliosios politikos darnos pavyzdžiu Vokietijoje įvardijo Baden-Viurtembergo žemę. Tai vienintelis Vokietijos federalinis regionas, valdomas žaliųjų partijos „Bündnis 90/Die Grünen“ deleguoto premjero, charizmatiškojo Winfried‘o Kretschmann‘o. Baden-Viurtembergas, kur įsikūrusios „Mercedes“, „Porsche“ automobilių gamyklos ir daugybė kitų pramonės gigantų, laikomas Vokietijos ekonomikos stuburu. Tačiau ši žemė yra ir Vokietijos aplinkosaugos centras, čia susikoncentravus visų šalies gamtosauginių organizacijų pagrindinėms būstinėms.

Tai rodo akivaizdų kardinaliai priešingų idėjų bendradarbiavimo ir sugyvenimo kaimynystėje pavyzdį nekonfrontuojant, bet skatinant ekonomikos ir ekologijos sinergiją, teikiančią aukštą pridėtinę vertę abiem pusėms. Buvęs biologijos, chemijos ir etikos mokytojas Winfried‘as Kretschmann‘as šiemet gegužę su žaliųjų partija sutriuškino Angelos Merkel krikdemus, šį regioną laikiusius savo idėjų bastionu. Taip pirmą kartą istorijoje atsivėrė realios galimybės žaliesiems įkopti į pačias aukščiausias šalies valdžios pozicijas.

Atėjęs į valdžią Winfried‘as Kretschmann‘as, kaip būdinga tikram žaliajam, atnešė ir daug naujovių. Tarp jų – bendruomeninės mokyklos, kur vienoje klasėje mokosi skirtingo amžiaus vaikai, pamokas vedant dviejų mokytojų komandai. Badeną-Viurtembergą valdydami žalieji įrodė, jog žaliosios idėjos ne tik nestabdo pramonės ir visos ekonomikos augimo, bet netgi padeda jį orientuoti darniu, technologiškai pažangiu augimo keliu. Pastaraisiais metais ši žemė tapo vienu pirmaujančių „Ketvirtosios pramonės revoliucijos“ regionų, su itin sparčia išmaniųjų technologijų bei vadinamųjų „kiber-fizinių“ sistemų plėtra. Savaime suprantama, žaliųjų valdymui davus stiprų impulsą žaliajai, ypač vėjo energetikai plėtotis. Juk per pastaruosius trejus metus čia vėjo jėgainių galia išaugo tiek pat (253 MW), kiek iki Winfried‘o Kretschmann‘o per 11 metų (t.y. 287 MW).

Žaliosios energetikos tempams įgyjant vis didesnį pagreitį, Baden-Viurtembergas tuoj taps ne tik ekonomiškai, bet ir energetiškai nepriklausomu regionu. Visa tai – tai žaliųjų dėka. Augančios visuomenės simpatijos žaliesiems: 2015 metų apklausos duomenimis 72 proc. regiono gyventojų buvo patenkinti jų veikla, aiškiai tą patvirtina.

Austrija: žaliasis profesorius nurungė ultradešiniųjų radikalą

Daug metų Austrijos žaliesiems nesisekė deleguoti savo atstovų valdžioje, iki vadovavimą jiems perėmė Insbruko universiteto ekonomikos profesorius Aleksandras Van der Bellenas, žaliųjų judėjimo veikloje dalyvaujantis nuo 1980 metų. Aleksandrui, pramintam žaliuoju profesoriumi, tapus partijos lyderiu, žaliųjų populiarumo kreivė kasmet palaipsniui kilo aukštyn, kol prieš keletą metų pasiekė 11 proc.

Šiemet Austrijos prezidento rinkimuose Aleksandras Van der Bellenas, dalyvavęs kaip nepriklausomas, žaliųjų partijos remiamas kandidatas, užsitikrino didelės visuomenės dalies paramą ir nugalėjo prieštaringai vertinamą kraštutinių dešiniųjų kandidatą Martiną Grafą, staiga iškeltą ant bangos susiskaldžiusios dėl pabėgėlių krizės visuomenės. „Žaliajam profesoriui“ pavyko įtikinti austrus neprarasti sveiko proto, suvienyti visuomenę žaliųjų idėjų bei atsakingo požiūrio į šalies ateitį linkme ir įveikti antrąjį prezidento rinkimų turą. Gaila, radikaliajai Austrijos laisvės partijai užginčijus rinkimų rezultatus dėl netinkamo balsavimo paštu, rinkimus tenka kartoti. Tikiu, kad Austrijos žmonės patvirtins išmintingą savo pasirinkimą.

Metas Lietuvai atverti kelius naujo požiūrio politikų kartai!

Masiniai beprotiški miškų kirtimai, siekiant vien finansinės naudos ir nepaisant nei aplinkosaugos, nei žmonių gyvenimo kokybės, netvarka šiukšlių tvarkymo srityje, kur interesų konfliktai dėl didesnio pasipelnymo „leidžia“ nepaisyti ne tik aplinkosaugos, bet ir švaros užtikrinimo, tai šiandienos Lietuvos paveikslas. Ką jau kalbėti apie žmonėms užkraunamą didėjančią mokesčių naštą!

Vandens telkinių privatizavimas ir aklinas aptvėrimas nuo visuomenės rodo esant ne tik grėsmę, bet ir būtinybę žaliesiems perimti vairą į savas rankas.

Didžiuliai socialiniai atotrūkiai, naujai patvirtintu darbo kodeksu įteisintas didesnis žmonių išnaudojimas, nepakeliama mokestinė našta samdomam darbui ir smulkiajam verslui, pamintos žmonių teisės, arogantiška, formali, žmones žeminanti biurokratija, rodo, kad laukti ir kristi žemyn nebėra kur. Metas traukyti šį godumo ir valdžių lipimo per galvas voratinklį, atveriant kelius į realius pokyčius orientuotai, visuomenės labui dirbančiai ir tarnaujančiai naujos kartos politikų lyderystei.

Metas traukyti šį godumo ir valdžių lipimo per galvas voratinklį, atveriant kelius į realius pokyčius orientuotai, visuomenės labui dirbančiai ir tarnaujančiai naujos kartos politikų lyderystei.

Tikiu ir mūsų tautiečių aukštu sąmoningumu, leisiančiu spalio mėnesį pasiduoti Europoje kylančios modernaus žaliosios politikos renesanso bangai, pakelsiančiai užtvaras naujoms galimybėms, plačiam požiūriui, išmintingai ir profesionaliai politikai. Lietuvai reikalinga tokia pat darnos politika kaip ir kitur Europoje – gebanti pasiūlyti ilgalaikius sprendimus, juos sąžiningai vykdyti ir įvertinti savo veiksmų perspektyvą.

Jei būdami visuomenininkai ir savo sričių profesionlai įrodėme gebą spręsti trumpalaikes aplinkai ir žmogaus gyvenimui iškilusias problemas savo veiklos srities rėmuose, mes – žalieji valstiečiai – gebėsime strategiškai išspręsti Lietuvos piliečių rūpesčius ir platesniu – valstybės, kurią mylime ir dėl kurios kovojame – mastu.

VIDEO: Turime ieškoti tinkamo balanso tarp žmogaus ir gamtos
Turime ieškoti tinkamo balanso tarp žmogaus ir gamtos

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.​

Politinė reklama
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką