- Lietuva ir Europos patentų tarnyba (EPT) prieš dvidešimt metų pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šiemet taip pat sukanka 10 metų nuo to laiko, kai Lietuva prisijungė prie Europos patentų konvencijos. Kokie, Jūsų manymu, svarbiausi Lietuvos laimėjimai patentų sistemos ir intelektinės nuosavybės apsaugos srityje?
Pagal lietuvių teikiamų patentų paraiškų skaičių, kuris nuo 11 paraiškų 2004 m. augo iki 74 paraiškų 2013 m., matosi, kad Lietuva yra tarp inovatyvių Europos valstybių
- Pagal lietuvių teikiamų patentų paraiškų skaičių, kuris nuo 11 paraiškų 2004 m. augo iki 74 paraiškų 2013 m., matosi, kad Lietuva yra tarp inovatyvių Europos valstybių. Aplenkėte tokias šalis, kaip Kroatija, Kipras, Islandija, Estija. Tai aiškus įrodymas, kad Lietuvos įmonės naudojasi Europos patentų sistemos privalumais savo inovacijų strategijai. Tuo pat metu vis daugiau užsienio kompanijų įtraukia Lietuvą į savo intelektinės nuosavybės apsaugos strategijas. Šis faktas rodo, kad auga Lietuvos, kaip technologijų centro, patrauklumas.
Sakyčiau tai vieni reikšmingiausių Lietuvos pasiekimų nuo to laiko, kai šalis prisijungė prie Europos patentų konvencijos.
- Praėjusiais metais Lietuva ir EPT pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl patentų paieškų. Dabar Lietuvos išradėjai gali geresnėmis sąlygomis ir už mažesnę kainą naudotis EPT atliekama išradimo naujumo paieška, ir sužinoti, ar jų išradimas nėra jau žinomas ir užpatentuotas kitose pasaulio valstybėse. Kokia yra šios sutarties nauda Lietuvos išradėjams ir plačiajai visuomenei?
- Šis bendradarbiavimas, be abejonės, Lietuvos išradėjams patentų apsaugos procedūrą padarė gerokai patrauklesnę. EPT turi visus reikiamus išteklius tam, kad atliktų kokybišką nacionalinių patentų naujumo paiešką, kuri naudinga ir teikiant paraišką Europos patentui gauti. Tai sutaupo išradėjams ir laiko, ir pinigų.
Be to, EPT paieška padeda pareiškėjams procesų pradžioje suprasti, kokie jų šansai gauti patentą. Dėl to išradėjams lengviau nuspręsti, ar verta toliau tęsti savo projektą.
Galiausiai, EPT išduoda patentus tik aukštos kokybės išradimams, o abejotinos kandidatūros atmetamos. Tiek rinka, tiek visuomenė laimi, nes konkuruoja kokybiškų ir teisiškai gerai apsaugotų patentų savininkai.
- Didžiausia praėjusių metų naujovė intelektinės nuosavybės srityje – vieningo Europos patento sistema. Šios sistemos diegimas jau ne kartą pavadintas „istoriniu įvykiu“. Kokia naujosios sistemos reikšmė Europos regionui?
- Vieningo patento sistema sukuria viršnacionalinę teisinę apsaugą išradimams visoje Europos Sąjungoje, nes visas šalis laiko vientisa teritorija. Kaip institucija EPT buvo sukurta siekiant įvesti tokią sistemą, tačiau Europai prireikė daugiau nei 40 metų, kad šis projektas būtų įgyvendintas. Dabar Europa pagaliau gali išnaudoti visą turimą patentų apsaugos infrastuktūrą ir rimtai varžytis su Azija ir JAV. Visos Europos ekonomika turėtų pajusti naujos sistemos teikiamą naudą.
įkūrus pirmosios ir antrosios instancijos vieningą patentų teismą, Europa turės instituciją, padėsiančią išvengti neaiškumų dėl patentų pažeidimų bei galiojimo
Be to, įkūrus pirmosios ir antrosios instancijos vieningą patentų teismą, Europa turės instituciją, padėsiančią išvengti neaiškumų dėl patentų pažeidimų bei galiojimo. Tai yra svarbus žingsnis baigiant kurti Europos ES vidaus rinką.
Iš praktinės pusės vieningas Europos patentas supaprastina administracinius ir finansinius klausimus patentų savininkams. Pirmiausia todėl, kad EPT bus atsakinga už patentų suteikimą ir tolimesnį jų administravimą. Patentų savininkai visais klausimais galės bendrauti su viena organizacija – EPT. Antra, mūsų skaičiavimais, vieningas Europos patentas, galiojantis 25-iose Europos šalyse, kainuos iki 70% mažiau nei dabartinis patentas, galiojantis tose pačiose šalyse. Tai yra labai svarbūs supaprastinimai verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat universitetams bei mokslo centrams.
Vieningo Europos patento sistema įsigalios, kai 13 ES valstybių ratifikuos susitarimą, kuriuo įsteigiamas naujasis centrinis patentų teismas. Iki šiol tą padarė penkios šalys: Austrija, Danija, Prancūzija, Malta ir Švedija. Greitas sutarties ratifikavimas Lietuvoje, kuri jau pasirašė susitarimą dėl vietinio teismo su Latvija, Estija ir Švedija, šiame kontekste tikrai padėtų paspartinti procesą.
- EPT – antra didžiausia viešoji institucija Europoje po Europos Komisijos. Šioje organizacijoje dirba 7 tūkst. darbuotojų, ekspertai savo darbe naudoja pažangiausius informacinių technologijų sprendimus. Šią vasarą Jūs antrą kartą išrinktas šios organizacijos prezidentu. Ar turite viziją, kaip EPT atrodys po ketverių ar dešimties metų? Ar šios organizacijos misija ateityje keisis?
Artimiausių metų strategija – tęsti sėkmingą Europos patentų sistemos reformų politiką. Sieksime patenkinti naujus vieningo Europos patento sistemos poreikius ir būti pasiruošę ateičiai.
Tai reiškia, kad pirmiausia bus dedama daugiau pastangų siekiant padidinti patentavimo proceso efektyvumą ir stiprinama mūsų kokybės politika. Tai yra pagrindinis patentų sistemos sėkmės faktorius ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Tarptautiniu lygiu mes ir toliau imsimės iniciatyvų ir projektų, kurie palaiko Europos nuomonę ir pozicijas bendradarbiaujant su partnerių įstaigomis Azijoje ir JAV. Tarp šių regionų siekiama užtikrinti didesnį suderinamumą patentų klausimais, o Europa šioje srityje turi svarbiausią rolę. EPT misija ateinančiais metais tikrai augs, ir tai ne tik vieningo patento priėmimo pasekmė.
- Nors pernai metais sumažėjo patentų, išduodamų didžiausių Europos valstybių išradėjams, o du trečdaliai Europoje išduodamų patentų priklauso ne europiečiams, Europos šalyse gimsta daugiausiai išradimų tokiose srityse kaip medicinos technologijos, sveikatos apsauga, transportas ir aplinkosauga. Ar sutiktumėte, kad šie išradimai savotiška tęsia europietiško humanizmo tradiciją?
Geri praėjusių metų rezultatai užtikrintai rodo, kad Europa išlieka pirmaujančiu technologijų centru, pritraukiančių tiek išradėjus, tiek investuotojus
- Europa labai diversifikavo savo technologijų portfelį, o tai leidžia geriau suvaldyti ekonomines rizikas. Žinoma, tai yra ir versle priimamų sprendimų pasekmė: ne tik technologijos, bet ir kompanijos laikui bėgant keičiasi dėl perkamų ar parduodamų verslo vienetų. Verslas suinteresuotas sutelkti savo išteklius perspektyviausiose srityse.
Geri praėjusių metų rezultatai užtikrintai rodo, kad Europa išlieka pirmaujančiu technologijų centru, pritraukiančių tiek išradėjus, tiek investuotojus, o europiniai patentai užima svarbią vietą jų verslo sprendimuose. Žinoma, tai yra europinė tradicija, kurią verta tęsti.
