Užtikrinti valstybės gerovės politikos įgyvendinimo skaidrumą, plėtojant ir diegiant inovatyvias antikorupcinių priemones vietos ir regionų lygiu – vienas iš projekto „Tvarios plėtros skatinimas stiprinant viešojo sektoriaus socialinę klasterystę“, kurį vykdo Lietuvos edukologijos universitetas kartu su Utenos, Druskininkų, Prienų ir Biržų savivaldybėmis, Vilniaus dizaino kolegija, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, VšĮ „Gintarinė akademija“ ir partneriais iš Norvegijos, įgyvendinimo uždavinių.
„Gerovės politikos skaidrumas visų pirma suprantamas kaip viešumo užtikrinimas visose socialinio klasterio dalyvių veiklos sferose, žinoma, nesikišant į privatų šalies piliečių gyvenimą. Skaidrumas ir jungtinėmis sutartimis pagrįsta viešojo, privataus ir pilietinių sektorių socialinė klasterystė, siekiant viešųjų gėrybių yra pagrindinė šiuolaikinės vadybos ir valdymo priemonė, leidžianti užtikrinti veiksmingą demokratiją visuomenėje.“ – dalinasi vieno iš projekto partnerių Lietuvos edukologijos universiteto Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Vaidotas Jakštas.
V.Jakštas projekto dalyvių – viešojo sektoriaus specialistų – mokymuose temomis „Antikorupcija Lietuvoje ir pasaulyje“ ir „Antikorupcinės priemonės ir prevencija“. Mokymų metu buvo aptariamos visos galimos priemonės mažinti korupcijos mastus. Ne tik projekto dalyviai, bet ir visuomeninės organizacijos pastebėjo, kad pirma reikalinga įgyvendinti tas priemones, kurios nors ir nėra naujai minimos, tačiau visuotinai pripažįstamos veiksmingomis: pasirūpinti teisine baze, kuri užtikrintų skaidrumo principų įgyvendinimą, atlikti veiklos procesų antikorupcinę analizę siekiant išsiaiškinti rizikingas vietas ir numatyti kaip socialinė partnerystė ir viešumas gali užtikrinti resursų taupymą ir kitas priemones rizikai mažinti (antikorupcinės programos), užtikrinti veiksmingą galimybę pranešti apie korupciją ir kitus pažeidimus („karštosios“ linijos), institucijų kaupiamus duomenis padaryti viešai prieinamais patogiais formatais.
„Antikorupcinių priemonių nauda – efektyvesnis bendrų finansinių ir materialinių išteklių naudojimas, saugumo ir pasitikėjimo jausmo stiprėjimas, nusikalstamumo lygio mažėjimas, demokratijos stiprėjimas, visuomenės moralės augimas. Su mokymų dalyviais buvo diskutuojama ir apie įsivaizduojamą teigiamą korupcijos reikšmę – vis dar gajus mąstymas, kad kyšis padeda greičiau priimti sprendimus, todėl taupo verslininkų ir piliečių laiką, o kadangi „laikas – pinigai“, tai ir pinigus. Tačiau nesusimąstoma, kad korupcija visuomenines lėšas nukreipia nusikaltėlių, o ne visuomenės gerovei didinti, pakerta žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis ir pačia valstybe.“ – aiškina V.Jakštas.
Specialistai pabrėžia, kad nėra vienos universalios priemonės padidinti žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis. Tačiau žvelgiant į pažangią Skandinavijos šalių patirtį visgi galima išskirti kai kuriuos svarbiausius momentus: aiškų ir tikslų įvairių procesų teisinį sureguliavimą bei pamatuojamus veiklos efektyvumo rodiklius, viešąsias konsultacijas, priimant visuomenei naudingus sprendimus, aiškius politikų ir tarnautojų etikos kodeksus bei asmeninę atsakomybę už pažeidimus, visuomenės antikorupcinį švietimą, valstybės tarnybos prestižo didinimą, griežtinant darbuotojų atranką, keliant darbo užmokestį bei racionalesnį viešųjų infrastruktūrų panaudojimą, kai to reikia viešajam interesui ar atskirties sumažinimui.
