Pirminiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nuslėptų pajamų suma galėjo siekti apie 145 tūkst. eurų. Išvengta ir mokesčių, kurie galėjo būti panaudoti, pavyzdžiui, papildomai įrengiant apie 1000 metrų greičio slopinimo kalnelių gatvėse, kur įsikūrusios vaikų švietimo įstaigos.
Prekės buvo parduodamos be apskaitos dokumentų, o neva nuostolingai veikiančios įmonės veikla finansuojama iš neoficialių šaltinių. Dėl galbūt nusikalstamos įmonės veiklos medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, antradienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė sakė, kad mokesčių inspekcijai įmonė teikė prieštaringus duomenis apie gautas pajamas, deklaravo nuostolingą veiklą bei įtartinai mažus pardavimus, lyginant su jos veiklos aplinkybėmis.
Buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo klientų už prekes sumokėtos galutinės sumos, jiems nebuvo išrašomos ir PVM sąskaitos faktūros ar pinigų priėmimo kvitai.
G.Rimkienės teigimu, ateityje PVM slėpimo galimybes apribos numatomas įdiegti Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) PVM sąskaitų faktūrų posistemis (i.SAF), kuris sudarys galimybę analizuoti visų PVM mokėtojų teikiamus duomenis.
Patikrinimo metu mokesčių inspektoriai nustatė per šimtą išankstinius apmokėjimus atlikusių asmenų, dalis jų patvirtino už prekes, įskaitant avansą, sumokėję nuo 190 iki 290 eurų.
Patikrinus bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kt. apskaitos dokumentus, minėtų sumų apskaitoje neaptikta, tačiau, pavyzdžiui, rasta apskaityta dešimteriopai mažesnė suma, gauta už parduotą naujų padangų komplektą, už kurį pirkėjas realiai sumokėjo 290 eurų.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo duomenimis, 2011 metais veiklą pradėjusi automobilių detalių pardavimu ir montavimu bei automobilių nuoma užsiimanti įmonė kasmet deklaruodavo veiklos nuostolius ir klimpo į skolas akcininkui, kuris jos veiklą tariamai finansavo iš asmeninių lėšų: teikė šimtatūkstantines „paskolas", vykdė atsiskaitymus už išperkamąja nuoma įsigytas ir nuomai skirtas transporto priemones, įrangą.
VMI įvertino verslininko ir jo šeimos piniginių lėšų ir išlaidų balansą ir nustatė, kad tokiomis lėšomis jis negalėjo disponuoti, o įnašai galėjo būti atlikti iš nenustatytų ir nedeklaruotų pajamų šaltinių.
