Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Perkančiosios organizacijos bėdoja dėl nekokybiškų prekių, bet neretai jų net netikrina

Iš kairės R. Gylys, R. Trumbotaitė, R. Černiauskas, S. Jurgelevičienė, D. Balčėtienė, L. Bilkis, V. Gražulis
A.Jauniaus nuotr. / Iš kairės R. Gylys, R. Trumbotaitė, R. Černiauskas, S. Jurgelevičienė, D. Balčėtienė, L. Bilkis, V. Gražulis
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
1
Skaitysiu vėliau
A A

Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?

CPO LT įsteigta tam, kad už valstybės pinigus būtų perkama skaidriai ir geriausios prekės bei paslaugos už mažiausią kainą. Tačiau visuotinai žinoma, kad greitai, pigiai ir kokybiškai beveik niekada nebūna.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) apklausė 200 CPO LT elektroninio katalogo dalyvių, iš kurių 25 proc., kaip sakė šios tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, atsakė esantys nepatenkinti pirkimais per CPO LT. Tačiau apklausos dalyviai nenurodė, kas juos verčia pateikti tokius atsakymus arba kur slypi nepasitenkinimo priežastys.

CPO LT į diskusiją pakvietė suinteresuotas puses – tiekėjus ir perkančiąsias organizacijas, kontroliuojančias valstybės institucijas, kaip Valstybės kontrolę, kuri prieš trejus metus atliko CPO LT veiklos auditą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri ką tik atliko CPO LT korupcijos rizikos analizę, Viešųjų pirkimų tarnybą. Kaip sakė CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, jiems svarbu išgirsti, kas lemia, kad perkančiosioms organizacijoms ne visada pavyksta įsigytų kokybiškų prekių ir paslaugų.

Atliko eksperimentą – pirko per CPO LT

Vilniaus Universitetinė ligoninė, 2014 m. pradėjusi pirkti per CPO LT, kaip sakė šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė, vykdė eksperimentą: ar pavyks per CPO LT nusipirkti prekių ir paslaugų tokiomis pat kainomis, kokiomis pirko savarankiškai. Eksperimentas pavyko, todėl ligoninės pirkimai per CPO LT kasmet auga. D.Balčėtienė viliasi, kad katalogas plėsis, per jį bus galima įsigyti daugiau prekių ir paslaugų. Universitetinės ligoninės atstovės pastebėjimu, pirkimas per CPO LT yra paprastesnis, taupo laiką, mažiau teisminių ginčų su tiekėjais.

A.Jauniaus nuotr./Daina Balčėtienė
A.Jauniaus nuotr./Daina Balčėtienė

Kalbėdama apie pirkinių kokybę, D.Balčėtienė pastebėjo, kad problemų kyla tiek perkant savarankiškai, tiek per CPO LT. „Su tiekėjais visaip nutinka, bando ir apgauti: laimi tiekti vienas prekės, o bando parduoti kitas, – sakė D.Balčėtienė, pastebėdama, kad šiuo atveju reikia kontroliuoti, kaip vykdomos sutartys. – Pasitaiko nesėkmių, tačiau yra mechanizmas, kuris leidžia gauti tinkamą paslaugą ir prekę.“

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ projektų vadovas Povilas Kručkauskas, kalbėdamas apie statybos ir renovacijos darbų pirkimą pastebėjo, kad dėl šių pirkimų per CPO LT jie problemų neturi. Anot jo, rangovai neberizikuoja, – pirkimus vertina atsakingai, nes, pasiskundus perkančiajai organizacijai, gali būti pašalinti iš katalogo.

Pirkimais daugeliu atvejų buvo patenkinta ir Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atstovė, viešųjų pirkimų specialistė Aušrinė Mincienė, turinti viešųjų pirkimų patirties sveikatos ir švietimo srityse.

Specialistė, kuriai prisiėjo pirkti švietimo įstaigų renovacijos darbų paslaugas ne per CPO LT, sakė svajojanti apie idealų šių darbų pirkimą per CPO LT, kuomet nereikia patiems vykdyti procedūrų, reikalaujančių specifinių žinių ir laiko. Mielai, kaip sakė A.Mincienė, per CPO Lt įsigytų ir tokių paslaugų, kaip kelionių organizavimas, spausdinimo ir leidybos paslaugos, konferencijų organizavimas, nes tai būtų kokybiški pirkimai be problemų.

A.Jauniaus nuotr./A. Mincienė
A.Jauniaus nuotr./A. Mincienė

Kaip įsigyti storesnį šiukšlių maišą arba patį paprasčiausią telefoną?

CPO LT elektroniniame kataloge galima įsigyti prekes, kokių reikia daugeliui, kalbama apie standartizuotus pirkimus. Todėl perkančiosios organizacijos ne visada randa to, ko jiems reikia. Vieni pasigedo didelių, bet storesnių šiukšlių maišų, kiti – pačių paprasčiausių mobiliųjų telefonų, kuriais galima būtų tik skambinti ir rašyti žinutes.

Rasma Tumbrotaitė iš Tele 2, kurios atstovaujama įmonė yra CPO LT elektroniniame kataloge tiekėja, patvirtino, kad telefonų, kokių prisireikė minėtai perkančiajai organizacijai, tikrai nėra. „Dėl mobiliųjų telefonų buvome sulaukę perkančiųjų organizacijų nuogąstavimų, kad perkamos pasenusios prekės, – kataloge pirkimas vyko prieš 2 metus, – o technologijos labai greitai keičiasi“, – situaciją, kodėl kataloge nėra pigių mobiliojo ryšio telefonų, pakomentavo R. Tumbrotaitė.

Beje, pastabų dėl pasenusio modelio telefonų CPO LT sulaukė ir iš VPT. Kaip sakė judraus ryšio ir mobiliųjų telefonų tiekėjo atstovė, telefonų pirkimai neretai neįvyksta, nes į katalogą įsileidžiami tik aukštus parametrus atitinkantys telefonai, tad ir jų kainos yra atitinkamos. Šiuo atveju perkančioji organizacija įsigijo pigių telefonų kitais būdais, bet, kaip pastebėjo A. Mincienė, organizavusi šį pirkimą, tai buvo imli laikui procedūra, kai perkant per CPO LT tai įvyksta greitai, paprastai, nereikia specifinių žinių.

Taigi poreikis pirkti per CPO LT kuo įvairesnių prekių nuolat didėja. Iš to kyla ir poreikis kuo labiau prekes ir paslaugas diferencijuoti pagal jų kokybę, kategorijas, kainas.

Kodėl išmesti iš katalogo yra nepakankama priemonė tiekėjui nubausti

Neretai tiekėjai, dalyvaujantys pirkimuose per CPO LT, sako sulaukiantys priekaištų, kad perkančioji organizacija pirko vieno gamintojo prekę, o gavo kitą. Paprastai tai įvardijama nekokybišku pirkiniu.

A.Jauniaus nuotr./V. Gražulis
A.Jauniaus nuotr./V. Gražulis

Įmonės „Biuro pasaulis“ Kontraktinių ir konkursinių pardavimų departamento direktorius Vidas Gražulis sako, kad kaip tik dėl tokių pareiškimų jam tenka imtis švietėjiško darbo, mokant perkančiąsias organizacijas pirkti joms reikalingas prekes. CPO LT elektroniniame kataloge pateikiamos prekių nuotraukos ir jų specifikacijos, kitaip sakant, smulkus jų aprašymas. Perkančiosios organizacijos renkasi joms būtinos specifikacijos prekę, kuri nebūtinai bus to gamintojo, kurio laukia pirkėjas.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė pastebi, kad, sekant Viešųjų pirkimų įstatymu, formuojant pirkimo poreikį negalima nurodyti konkretaus gamintojo ar konkrečios prekės, – taigi CPO LT negali diktuoti rinkai siūlyti konkrečią prekę. Todėl, kaip pažymi S.Jurgelevičienė, svarbus etapas, kurio metu išgryninamas perkančiųjų organizacijų poreikis ir tiekėjų galimybės jį patenkinti.

V.Gražulis sutinka, kad esama ir tiekėjų piktnaudžiavimo. Jo žodžiais, galima viską smulkiai aprašyti specifikacijose, tačiau visko sukontroliuoti neįmanoma. Per greitai pasibaigė tušas rašiklyje? Kas gali paneigti, kad gamintojas pateikė tušinukus su mažesniu tušo kiekiu.

Kaip tik todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys sako, kad būtina spręsti dėl sutarčių nutraukimo pagrindų. Jo pastebėjimu, nėra pakankamai griežtų sankcijų, o esančios yra minimalios – jos siekia iki kelių tūkstančių eurų, kai sutarties sumos yra žymiai didesnės. STT atstovas nesutinka, kad grėsmė būti išmestiems iš katalogo, tiekėjams yra pakankama bausmė – bus įkurta bendrovė kitu pavadinimu ir vėl dalyvaus pirkimuose.

A.Jauniaus nuotr./Romualdas Gylys
A.Jauniaus nuotr./Romualdas Gylys

STT pozicijai dėl griežtesnių priemonių pritaria ir Nida Pranculienė, UAB „Compservis“ generalinė direktorė, kuri tvirtino, kad tiekėjai susiduria su padirbiniais. Už tokią veiką, moters žodžiais, „tiekėjai turėtų būti baudžiami nelaisve, o gauna 30 eurų baudas“. Šie tiekėjai, kurių ji neįvardino, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir per kitas sistemas. Perkančiosios organizacijos tiesiog nežino, kaip tokiais tiekėjais atsikratyti. Tačiau yra ir tokių perkančiųjų organizacijų, kurios tiesiog paprašė nesikišti.

Moteris suskaičiavo, kad dėl dažomųjų miltelių, vadinamųjų toneriais, padirbinių patiriama didelė žala. „Mes esame spausdintuvų ir multifunkcinių įrenginių tiekėjai, parduodami įrenginį, suteikiame garantiją, bet tik tuo atveju, jei bus naudojamos originalios medžiagos“, – pasakojo N.Pranculienė. Ji pateikė pavyzdį, kai perkančioji organizacija vietoj originalių dažomųjų miltelių per CPO LT įsigijo padirbinius, dėl kurių nepataisomai sugedo spausdinimo aparatas. Kadangi perkančioji organizacija nesilaikė naudojimo sąlygų, garantinės sąlygos nebuvo pritaikytos.

Kaip sužinoti, kad tai yra padirbinys? Pasirodo, ne taip paprasta, nes klastojami ne tik dokumentai, bet ir originalų gamintojų ženklai. Šiuo metu CPO LT vyksta ginčas dėl popieriaus kokybės. Nors gamintojai patvirtino popierių esant originalų, konkuruojantys tiekėjai nesutinka. Kaip pastebėjo CPO LT direktorius R.Černiauskas, dokumentų ar parašų tikrumu abejoti jie negali. Situaciją bandoma išsiaiškinti jau pusę metų.

A.Jauniaus nuotr./R. Černiauskas
A.Jauniaus nuotr./R.Černiauskas

Juodieji sąrašai – oficialūs, bet nepaklausūs

Ne panacėja, bent jau dabar, ir grėsmė būti įtrauktiems į nepatikimų tiekėjų sąrašus, vadinamuosius juodaisiais. CPO LT direktoriaus R.Černiausko nuomone, tai yra labai gera prevencinė priemonė. Perkančioji organizacija informuoja apie tiekėją, kuris pažeidė esmines sutarties sąlygas, ir jis įtraukiamas į juodąjį sąrašą. Perkančiosios organizacijos pirkimuose gali numatyti, kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukti tiekėjai bus pašalinami iš viešojo pirkimo procedūrų. Į šį sąrašą įtraukiama 3 metams.

Nors rinkoje keiksnojami tiekėjai, tačiau vadinamajame juodajame sąraše tokių tiekėjų yra tik šeši, nors, kaip sakė S.Jurgelevičienė, VPT nerimavo, kad užplūs prašymai, kad perkančiosios organizacijos piktnaudžiaus savo teise įtraukti nepatikusius tiekėjus į sąrašą. Taip neįvyko, nes rinkai neaišku, ką laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Todėl VPT siūlo iš anksto susitarti ir sutartyje numatyti, kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

„Ne bet koks pagrindas laikomas esminiu sutarties pažeidimu – turi būti atsižvelgiama, ar tai yra tiekėjų kaltė, ar perkančioji organizacija patyrė realią žalą, ar ne dėl trečiųjų šalių tai įvyko“, – kalbėjo S.Jurgelevičienė. Jos manymu, CPO LT galėtų padėti perkančiosioms organizacijoms suformuluoti, kas yra esminis pažeidimas.

Ar mygtukinis telefonas yra nekokybiška prekė?

„Konkurentai gudrauja? Tiekia ne tas prekes? Sutinkame, kad problema egzistuoja. Bet ji egzistuoja nepriklausomai nuo to, perkama per CPO LT, savarankiškai ar per kitą sistemą“, – pastebi R.Černiauskas.

CPO LT kataloge visos prekės yra aprašytos, aiški specifikacija, net nufotografuota, kaip ta prekė atrodo, tad priimant prekę galima ir vizualiai įvertinti, ar gaunama tikrai ta prekė, kuri nupirkta. Kilus abejonei, tiekėją prašoma pagrįsti, kad tai tikrai yra ta prekė. Toks būdas veikia perkant tiek per CPO LT, tiek kitais kanalais. CPO LT prašo pranešti apie abejones jiems.

A.Jauniaus nuotr./R. Černiauskas, S. Jurgelevičienė
A.Jauniaus nuotr./R.Černiauskas, S.Jurgelevičienė

„Tada įsijungia CPO LT – taigi tiekėjui taikoma jau triguba kontrolė: perkančiosios organizacijos, CPO LT ir konkurentų. Nebuvo atvejo, kai po patikrinimo paaiškėjus prekę esant netinkamą, kad tiekėjas pasiliktų kataloge“, – sako CPO LT vadovas. Jeigu perkančiosios organizacijos netikrina prekės, tai koks skirtumas, kokiu būdu jos perka.

CPO LT direktorius R.Černiauskas prabilo ir apie kitą kokybės pusę. Imkim mygtukinį ir liečiamą telefoną. Vienas yra laikomas atgyvenusiu, o kitas – šiuolaikišku. Bet ar tai lemia kokybę? Jei prekė reikalavimus atitinka, ji yra kokybiška savo specifikacijos ribose.

„Kaip tą kokybę užtikrinti? Mes tai užtikriname per viešumą: paskelbiame apie specifikaciją, laukiame pastabų iš suinteresuotų pusių, skelbiame pirkimų procedūras, tada tikriname, ar tiekėjai negudrauja – pateikia tai, ką deklaruoja. CPO LT patalpos tampa sandėliu, kai mes tikriname teikiamas į katalogą prekes – jas fotografuojame ir keliame į katalogą – aprašymą ir nuotrauką. Visos suinteresuotos pusės gali patikrinti, ar prekė atitinka specifikaciją. Kai įvyksta atnaujintas varžymasis kataloge, rinkos dalyviai, kuriems reikia prekės, ją išsirenka“, – atskleidžia paprastą, bet itin atvirą prekių pateikimo į katalogą būdą CPO LT direktorius R.Černiauskas.

O perkančiajai organizacijai lieka tik identifikuoti, ar tiekėjas atvežė tą prekę – reikia tiesiog skaityti sutartis. Užtenka tik parašyti į katalogą – tam numatyta speciali grafa, – kad kyla abejonių dėl kokybės, ir mechanizmas užsisuka – CPO LT reikia tik įrodymų.

Kataloge galima įsigyti ir originalių prekių, ir atnaujintų, ir lygiaverčių originalioms prekėms – tai yra perkančiosios organizacijos teisė rinktis. CPO LT yra pasirengusi nustatyti aukštesnius reikalavimus dalyvauti kataloge. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatyme, pastebi R.Černiauskas, numatyti tik minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, todėl teismai gali tapti neišvengiami.

„Reikia tik aiškintis galimybes“, – kviesdamas bendradarbiauti sako CPO LT vadovas, kuris su komanda jau antrus metus važinėja po Lietuvos savivaldybes, susitikinėdamas su perkančiosiomis organizacijomis ir aiškindamas joms sėkmingo pirkimo dedamąsias.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką