Surinkti empiriniai duomenys sudarė galimybes ne tik giliau pažvelgti į šeimą, jos narių tarpusavio santykius ir ryšius su aplinkiniais (draugais, kaimynais, bendradarbiais ir pan.), bet ir atskleisti žmoniųpožiūrius į šeimos kūrimą bei jos vietą individualioje vertybių skalėje. Kadangi buvo apklausiami įvairaus amžiaus asmenys – vienų jaunystė prabėgo sovietmečio laikotarpiu, kiti šeimas kūrė ir pradėjo savo profesinę karjerą per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, o jauniausieji savarankiško gyvenimo keliu žengia būdami ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos piliečiais, tai suteikia galimybę tirti ne tik esamą šiandieninės Lietuvos šeimos situaciją, bet ir įvertinti vykstančius pokyčius - kuo skiriasi žmonių, priklausančių įvairioms kartoms matrimonialinėelgsena ir nuostatos, kaip keičiasi įvairiųkartų tarpusio bendravimas šeimoje.
Kruopšti turtingos duomenų bazės analizė leido mokslininkams formuluoti eilę išvadų, tiek atliepiančių iškeltiems moksliniams tyrimų tikslams, tiek ir pateikiančių atsakymus į plačiajai visuomenei rūpimus klausimus. Taigi, kokia yra Lietuvos šeima?
Pirmiausia, ją nebūtinai turi sudaryti tik tarpusavyje kraujo ir/arba santuokos ryšiais susiję asmenys– apibrėžiant šeimą, taip pat svarbūs ir kiti kriterijai, parodantys ryšių su asmenimis už šeimos ir giminės stiprumą. Šiuos ryšius žmonės sukuria ir palaiko, kartu užsiimdami sodininkyste, sportuodami, iškylaudami, švęsdami šventes, pagaliau, vieni kitiems padėdami kasdieniame gyvenime. Tokių pavyzdžių pateikė 16 proc. asmenų, apklaustų kiekybinio tyrimo metu – jie savo šeimos nariais laikė ir asmenis, su kurias nebuvo susiję giminystės ryšiais. Taigi, tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad egzistuoja atotrūkis tarp oficialios šeimos apibrėžties ir gyventojų sąmonėje besiformuojančių nuostatų, artėjančių link postmodernioms vakarų visuomenėms būdingų šeimos sampratų.
Socialiniai saitai, apjungiantys šeimos narius su kitais asmenimis yra ypač svarbūs įvairiose sudėtingose gyvenimo situacijose, kuomet reikalinga parama ir palaikymas. Tyrimai parodė, kad šalia sutuoktinių, tėvų, brolių, seserų reikšmingi pagalbos teikėjai yra ir draugai – į juos kreipiamasi, iškilus poreikiui pasiguosti, pasidalinti rūpesčiais, pasitarti, arba norint spręsti kitas problemas (moterys prižiūri viena kitos vaikus, vyrai padeda vienas kitam ne tik atliekant „vyriškus“ darbus namų ūkyje, bet ir versle bei profesinėse veiklose, pasidalindami patirtimi ar informacija, teikdami finansinę pagalbą ir kt.). Vyresnėse kartose, ypač kaimo vietovių ar mažų miestelių gyventojų tarpe susiklostę tamprūs savitarpio paramos ryšiai su kaimynais – gyvenantys greta padeda vienas kitam ne tik nelaimėje, bet ir įvairiuose ūkio darbuose, kasdienėje buityje, kaip interviu metu vaizdingai išsireiškė viena šešiasdešimtmetė Utenos krašto gyventoja, „ar bėda, ar cukrus, pirmiausia pas kaimynus“.
Spartūs socialiniai-ekonominiai pokyčiai ir kai kurios neigiamos demografinės tendencijos (pvz., intensyvi emigracija) keičia ne tik šeimų sandarą, bet ir atskiria jų narius erdvėje. Tyrimas pateikė nemažai informacijos apie tai, kaip palaikomi ryšiai vadinamosiose atotolio šeimose – jų nariai, siekdami drauge kurti bendrą socialinę kasdienybę ir išlaikyti tarpusavio ryšius, aktyviai naudoja šiuolaikines informacines komunikacines technologijas: interneto Skype programą, mobilų telefono ryšį, e. laiškus, žinutės Facebook‘e. Kita vertus, atskleista, kad migracijos atskirtų šeimų būsena vertinama neigiamai, su susirūpinimu mąstoma apie šeimos narių (galimą) emigravimą.
Nors sociologiniai tyrimai baigti palyginti neseniai, jų rezultatai buvo pristatyti nacionalinėse sociologų konferencijose, ne viename stambiame tarptautiniame forume, taip pat publikuoti moksliniai straipsniai šalies ir užsienio leidiniuose. Su tyrimo duomenimis ir mokslininkų išvadomis dar šiais metais bus galima detaliau susipažinti parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Lietuvos šeima: socialinių saitų perspektyva“.
