„Ši diena kaip tik parodė, kad ne Lietuva vėluoja su darbais ir kad Lietuva yra daugiausiai pasiekusi. Estija irgi yra nuveikusi kai kuriuos darbus ir šiandien ministras pirmininkas sakė, kad viešoji diskusija vyko dėl bendros įmonės steigimo. Buvo pažadėta, kad artimiausiu metu bus įsteigta bendra įmonė. Tikimės, kad jau rugsėjį tai turėtų būti, nes yra planas spalio mėnesį teikti bendrą paraišką į Europos Komisiją dėl projekto finansavimo“, – BNS telefonu iš Rygos sakė A.Butkevičius, kur su Latvijos ir Estijos premjerais dalyvavo „Rail Baltica“ pristatyme visuomenei.
Pasak jo, paraiškos dokumentai jau beveik paruošti: „Praktiškai viskas yra paruošta, liko tik įsteigti bendrą įmonę ir tie dokumentai irgi yra beveik paruošti“.
A.Butkevičius tikino, kad vėlavimas nesusijęs su Baltijos šalių nesutarimais dėl projekto.
„Čia yra techniniai ir juridiniai klausimai likę. Jokių nebuvo minčių išsakyta, kad nebus kuriama bendra įmonė“, – teigė ministras pirmininkas.
Derybos dėl bendros įmonės užtruko apie pusmetį. Ši įmonė turėtų kuruoti projekto vykdymą, teikti paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio statybų finansavimo.
Liepą žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėl kyla nesutarimų dėl projekto, tačiau jau tuomet premjeras neigė tokias žinias.
Birželį Taline Baltijos valstybių premjerai pasirašė pareiškimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo.
Derybos dėl bendros įmonės užtruko apie pusmetį. Ši įmonė turėtų kuruoti projekto vykdymą, teikti paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas – Latvijos ir Estijos bendrovės.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
