Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bendro e.bilieto Vilnius, Kaunas ir Klaipėda neturės, milijonų grąžinti niekas nenori

Vilniečio kortelė
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Vilniečio kortelė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Norai trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose turėti vieningą elektroninio bilieto sistemą, atrodo, ir liks tik norais. Be to, iki šiol nėra grąžinta beveik 4,8 mln. Lt Europos Sąjungos paramos, šios lėšos buvo pripažintos kaip netinkamos išlaidos finansuojant projektą dėl elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimo. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda nesutaria dėl mokėjimų ir to, kas kaltas, kad tuos pinigus iš viso reikia grąžinti.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turi e.bilieto sistemas, tačiau bendro bilieto, veikiančio visuose šiuose miestuose, iki šiol nėra. Ir nebus. Nes sistemos tarpusavyje nedera, tad pirminis planas, kad didieji Lietuvos miestai turės vieningus e.bilietus, nebus įgyvendintas.

Kaltė metama Vilniui

Kaunas ir Klaipėda dėl to kaltina Vilnių. Esą pirminėje projekto stadijoje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų e.bilietai nuo 2008 metų buvo vienoje duomenų bazėje. Tačiau Vilniaus savivaldybė vėlavo įgyvendinti projektą, o 2012 metais startavus naujajai Vilniečio kortelei buvo pakeista e.bilieto struktūra. „Tai visiškai nutraukė trijų miestų e.bilietų sistemų bendrą veikimą“, – taip savo rašte Vilniaus savivaldybei teigia Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Vilniaus savivaldybė turi grąžinti per 3,699 mln. Lt, Kauno – 523 tūkst. Lt, Klaipėdos – 576 tūkst. Lt.

Panašų raštą Vilniaus savivaldybė kovą gavo ir iš Kauno savivaldybės. Abi savivaldybės tvirtina, kad ne dėl jų kaltės buvo netinkamai vykdytas ar nevykdytas e.bilieto projektas. Todėl šios savivaldybės nelinkusios prisiimti ir kaltės bei finansinės naštos grąžinant dalį gautų pinigų.

Vilniaus miesto savivaldybė viena visos finansinės beveik 4,8 mln. Lt naštos prisiimti irgi nenori, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu šių metų vasario 5 dieną. Pagal jį Vilniaus miesto savivaldybė turi Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) grąžinti truputį daugiau nei 4,799 mln. Lt. Teismas nurodė, kad suma nebuvo nuginčyta sprendžiant ginčą teisme ir Finansinės korekcijos paskaičiavimo lentelėje išskaidyta pagal miestus ir jų įvykdytas dalis. Iš tos lentelės aiškėja, kad Vilniaus savivaldybė turi grąžinti per 3,699 mln. Lt, Kauno – 523 tūkst. Lt, Klaipėdos – 576 tūkst. Lt.

Mokėti nenori

Teismo sprendimu, visą sumą reikėjo grąžinti per 60 kalendorinių dienų. Vilniaus savivaldybė prašo šį terminą prailginti iki 9 mėnesių, tačiau kol kas galutinis sprendimas Finansų ministerijoje dėl to nėra priimtas, o pinigai negrąžinti.

Vilnius kartu su Kaunu ir Klaipėda derino, kaip galima būtų įvykdyti teismo sprendimą. Kaip tvirtina sostinės savivaldybės E.miesto departamentas, savivaldybė Kauno ir Klaipėdos savivaldybių administracijas informavo apie teismo sprendimą, nurodė ir tai, kad nurodytą beveik 4,8 mln. Lt sumą IVPK turi pervesti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau „laikantis šalių sutartinių įsipareigojimų ir sąžiningumo principo, kiekvienas miestas partneris privalo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai padengti tą lėšų sumą, kuri atitinkamam miestui tenka pagal Finansinės korekcijos paskaičiavimo lentelę“.

Kauno apskrities VPK/Kauno miesto kortelė
Kauno apskrities VPK/Kauno miesto kortelė

Vasaros pradžioje visų trijų savivaldybių atstovai susitiko ir aptarę šį klausimą nusprendė, kad Kaunas ir Klaipėda pateiks savo skaičius, kiek, jų manymu, šie miestai turėtų grąžinti pinigų už netinkamai įvykdytą projektą. Tačiau atsakymas gautas tik iš Klaipėdos – pastarosios savivaldybės administracija pareiškė šiuo metu negalinti „pateikti konkrečių skaičiavimų dėl atskiram projekto partneriui tenkančių grąžintinų sumų, kadangi nėra aišku, kuria dalimi neįvykdytos projekto dalys buvo sąlygotos atskirų projekto partnerių neveikimo“. 

Kaunas, pasak Vilniaus savivaldybės, nėra pateikęs jokio atsakymo.

„Padaryta žmogiškųjų klaidų“

Vilniaus savivaldybė neneigia savo kaltės, kad projektas įvykdytas ne taip, kaip buvo numatyta. Kaip 15min.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, „Smart Vilnius“ projekto iniciatorė ir koordinatorė Indrė Jakaitytė, buvo padaryta „žmogiškųjų klaidų“, bet net ir be jų, vargu, ar viena e.bilieto sistema galėtų naudotis visi trys miestai. Jos teigimu, vos pradėjus vykdyti projektą buvo padaryta neteisingų sprendimų, kurie ir nulėmė, jog „kiekvienas miestas nužingsniavo savo keliu“. Kai Vilnius pagaliau pradėjo realiai įgyvendinti savo e.bilieto projektą, Kaune sistema jau buvusi kitokia, tikina I.Jakaitytė.

Poreikio gyventojams iš esmės nėra – žmonių, kurie naudojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdoje viešuoju transportu, yra tikrai vos vienas kitas, – kalbėjo I.Jakaitytė.

Vilniaus tarybos narė kalbėjo apie 2009-2010 metus, kai Vilniuje e.bilietas taip ir nebuvo įdiegtas. Projektas realiai pajudėjo tik po kelerių metų, o konkretūs sprendimai įgyvendinti tik 2013-aisiais. Tuomet ir įsigytos papildomos sistemos, kurios nebeleidžia Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai naudotis vieningu e.bilietu.

„Manau, kad su šitomis esamomis sistemomis jau nėra galimybių, kad bilietas būtų bendras. Šioks toks variantas būtų, jei Klientų aptarnavimo skyriai galėtų tai daryti, bet čia reikia visiems miestams tartis. Reikėtų papildomų procedūrų, tačiau miestai dar turėtų išreikšti savo poreikį. Dėl tokių istorinių patirčių, vargu, ar kas ryšys artimiausiu metu tokiam projektui. Be to, ir poreikio gyventojams iš esmės nėra – žmonių, kurie naudojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdoje viešuoju transportu, yra tikrai vos vienas kitas“, – kalbėjo I.Jakaitytė.

Gali pasiūlyti jungtis prie m.Ticket

„Smart Vilnius“ projekto iniciatorė ir koordinatorė patvirtino, kad Vilnius 2012 metais padarė techninę klaidą projekte: „Nepaliko laisvų reikalingų sektorių Kaunui ir Klaipėdai. Tas buvo. Bet, mano akimis žiūrint, net jeigu būtų palikę, nežinau, ar tai būtų privedę prie kažko, nes, tarkime, Kauno sistema iš esmės kitaip veikia. Taip, tai buvo žmogiškoji klaida – ne taip pateiktas užsakymas tiekėjui, todėl padaryta taip, kad neįmanoma turėti bendros sistemos. Bet jau ir iki to buvo nueita ne tais keliais – 2009-2010 metais. Žinoma, dabar visi Vilnių kaltina, bet projekte dalyvavo visi trys miestai, tai kodėl tuomet niekas nekėlė klausimo, priėmė šitą projektą?“

Vis dėlto galimą sprendimą I.Jakaitytė mato: esą Vilnius gali pasiūlyti modernų variantą – Kaunas ir Klaipėda galėtų jungtis prie m.Ticket programėlės. Viešojo transporto bilietą mobiliajame telefone vilniečiai gali turėti jau nuo šių metų vasario. Liepos vidury skelbta, kad m.Ticket naudojasi 7 tūkst. autobusais ir troleibusais važinėjančių žmonių.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./M.Ticket programėlė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./M.Ticket programėlė
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką