Tarybai, vienijančiai stambiausias uosto krovos ir laivų statybos kompanijas, savivaldybes, Klaipėdos universitetą, „Lietuvos geležinkelius“, vadovavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Šiemet ši taryba posėdžiavo pirmą kartą. Anot R.Masiulio, uostas, kaip ir miestas, turi turėti ambicingų planų, tik jie padeda augti.
Keturi galimi uosto plėtros modeliai išdėstyti pirmą kartą istorijoje rengiamame uosto bendrajame plane, numatančiame uosto plėtros perspektyvą 25 metų laikotarpiui. Uosto plėtojimo taryba pritarė vizijai uostą plėsti maksimaliai – šiaurėje į atvirą jūrą bei į pietinę dalį.
„Jei mes nevystysime didelių, ambicingų projektų, kurie kuria darbo vietas, naujų vizijų ir ambicijų, tol žmonės bėgs iš Lietuvos. Matau vieną svarbią šio projekto dalį – regiono augimą, ir nuoširdžiai tikiu, kad Klaipėdos miestas turi dideles galimybes augti, o uostas galėtų būti būtent tas katalizatorius“, – sakė susisiekimo ministras.
Plėtojimo tarybos nariams buvo pristatytas ir bendrojo plano rengėjų bei įvairių sričių mokslininkų parengtas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, su kuriuo dar šių metų pradžioje viešai buvo supažindinta visuomenė.
Maksimali uosto plėtra reikštų, jog 2040-aisiais Klaipėdoje būtų galima krauti 163 mln. tonas krovinių. Skaičiuojama, kad jei uostas augs vidutiniu tempu, maždaug 5 proc. per metus, tai 2040-aisiais jau būtų kraunama 130 tonų.
