„Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai „Rail Baltica“ trasoje – pats darbų pikas. Iškelti uždaviniai labai sudėtingi, reikalauja įtempti visas jėgas, o darbų terminai – itin trumpi. Darbų organizavimą apsunkina ir ta aplinkybė, kad europinė vėžė tiesiama nenutraukus traukinių eismo. Trijų-keturių parų eismo pertraukos suteikiamos tik tuomet, kai eksploatuojamos linijos atkarpą reikia demontuoti, rekonstruoti sankasą, įrengti viršutinę kelio konstrukciją, pakloti naują geležinkelio gardelę. Stengiamės dirbti lanksčiai, kad ir svarbi trasa būtų nutiesta laiku, ir traukinių eismas nesustotų. Suteiktų eismo pertraukų metu objektuose dirbame ištisą parą nepertraukiamai.
Šios priemonės yra būtinos, siekiant per trumpą laiką atlikti tokios apimties darbus. Projekto darbams turėjome tik pusantrų metų, apimančių ir du žiemos laikotarpius, kai darbai ypač apsunkinti, o kai kurių darbų technologiškai vykdyti yra neįmanoma“, - sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
Panevėžio bendrovė „Rail Baltica“ projekto darbams paspartinti pritaikė pažangią įrenginių valdymo sistemą, paremtą GPS technologija. Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinų padėtį ir atliekamus darbus.
Sistema fiksuoja įrangos judėjimą skaitmeniniame projekto brėžinyje itin tiksliai, todėl projekte numatyti darbai gali būti atliekami praktiškai be nukrypimų, kas sumažina laiko ir medžiagų sąnaudas, leidžia sinchronizuoti darbus.
Ypač sudėtingas darbų organizavimo prasme AB „Panevėžio keliai“ rekonstruojamas geležinkelio ruožas Mauručiai–Jiesia. Vietovė sudėtinga geologine prasme, o geografiškai yra atokiai nuo patogių susisiekimo kelių.
Vien šiame ruože rekonstruojami keturi tiltai, kuriais eina trys geležinkelio linijos. Kiekviena linija rekonstruojama atskirai, nenutraukiant traukinių eismo, kas reiškia darbą prie veikiančio geležinkelio ir kiekvieno tilto atnaujinimą įrengiant naujas perdangas trim etapais – po vieną kiekvienai geležinkelio linijai keturių tiltų vietoje.
Ruože Mauručiai–Jiesia taip pat yra trys Kultūros vertybių registre įrašytos istorinės vertybės: pirmoji ir antroji Rinkūnų geležinkelio pralaidos bei Pajiesio geležinkelio tiltas. Visi šie objektai buvo pastatyti dar 1861-aisiais, o Pajiesio tiltas paskutinį kartą rekonstruotas 1915 metais.
Liepos 25 dieną šiame ruože baigė darbus archeologai, kurie per penkis tyrinėjimų mėnesius iš šalia geležinkelio aptikto kapinyno iškėlė 169 žmonių palaikus, kurie ilsėjosi nežinomoje kapavietėje nuo XVII amžiaus.
Panevėžio bendrovė „Rail Baltica“ rekonstruojamuose ruožuose, nepaisant sudėtingų sąlygų, jau atliko per 60 procentų visų numatytų darbų. Sparčiais tempais europinę vėžę tiesia ir kiti projekto rangovai.
Iki metų pabaigos vien „Panevėžio keliai“ rekonstruos per 33 kilometrus vadinamosios rusiškos vėžės geležinkelio ir paklos beveik 35 kilometrus europinės geležinkelio vėžės, iš viso – 68 kilometrus geležinkelio. Tiesiant europinę vėžę, „Panevėžio kelių“ ruožuose bus panaudota per 133 tūkst. tonų skaldos, o senajai vėžei rekonstruoti prireiks 153 tūkst. tonų skaldos. Geležinkelio linijoms įrengti prireiks per 136 tūkst. metrų bėgių.
AB „Panevėžio keliai“ tiesia dvi „Rail Baltica“ atkarpas. Geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda rekonstrukcija vykdoma vadovaujantis 2013 m. liepos 18 d. sutartimi su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sutarties kaina – 200,51 mln. Lt (su PVM).
Projekto vykdymo metu, iki šių metų pabaigos bus rekonstruota 25,87 km vadinamosios rusiškosios (1520 mm) vėžės geležinkelio ir naujai paklota 24,15 km europinės (1435 mm) vėžės geležinkelio. Projekto vykdymo metu rekonstruojami du tiltai, 17 pralaidų, 9 pervažos bei trys stotys: Marijampolės, Vinčų ir Kazlų-Rūdos.
50 kilometrų naujų ir atnaujinamų geležinkelio linijų statybos metu, įrengiant sankasas, bus panaudota beveik 160 tūkstančių kubinių metrų grunto. Europinės vežės statybai bus panaudota per 100 tūkstančių tonų granito skaldos, rusiškajai vėžei – 106,5 tūkstančio tonų granito skaldos. Geležinkelio vėžėms kloti numatyta panaudoti beveik 88 tūkstančius vienetų gelžbetoninių pabėgių ir beveik 100 tūkstančių tiesinių metrų bėgių.
Projekto darbų sąraše – 2,33 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių statyba. Projekte numatyta pakloti signalizacijos kabelių, kurių bendras ilgis – 51 kilometras, bei 73,7 kilometro ryšių kabelių.
Lygiagrečiai „Panevėžio keliai“ vykdo „Rail Baltica“ statybos darbus ruože Mauručiai-Jiesia (geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas, geležinkelio linijos Kaišiadorys-Kybartai atkarpa). Darbų kaina – 131,87 mln. Lt (su PVM). Vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. įsigaliojusia sutartimi su „Lietuvos geležinkeliais“, Panevėžio bendrovė per 19 mėnesių rekonstruos 7,643 kilometro senosios rusiškosios vėžės (1520 mm) ir naujai paklos 10,638 kilometro naujo europinės vėžės (1435 mm) kelio.
Šio projekto vykdymo metu rekonstruojami 4 tiltai, 8 pralaidos, 1 pervaža ir Jiesios geležinkelio pusstotė su dviem peronais. Sankasoms įrengti bus panaudota per 176 tūkstančius kubinių metrų grunto, europinei vežei įrengti prireiks beveik 33 tūkstančiai tonų granito skaldos, rusiškai vežei – 46 tūkstančių tonų granito skaldos. Kelynams pakloti prireiks beveik 32 tūkstančių vienetų gelžbetoninių pabėgių bei 36,3 tūkstančio tiesinių metrų bėgių. „Rail Baltica“ atkarpoje Mauručiai-Jiesia įrengiamos dvi atramines 171,2 m ir 80 m ilgio sienutės, statoma 2,305 kilometro triukšmą slopinančių sienučių, kurių bendras plotas – 8367 kvadratinių metrų.
AB „Panevėžio keliai“ yra viena iš penkių generalinių rangovų, tiesiančių 120 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno.
„Rail Baltica“ – didžiausias investicinis projektas, vykdomas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Iki 2015 metų planuojamų atlikti darbų apimtys siekia 1,3 mlrd. litų. Planuojama, kad ateityje „Rail Baltica“ kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasiekus geležinkelio keltą, Helsinkį. Rekonstravus ar nutiesus naujus „Rail Baltica“ europinės vėžės ruožus, keleivinių traukinių greitis bus iki 120 km per valandą, o prekinių – iki 80 km per valandą. Tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės-pietų kryptimis daugiausiai gabenami keliais ir jūra.
