„Kelionė iki Kylio trunka apie 19-20 valandų, tad krovinių iškrovimui ir pakrovimui uoste lieka 4-5 valandos. Nuo šių metų vasario pabaigos keltams į Vokietiją ir iš jos pradėjus plaukioti kasdieną, tapo labai svarbu užsitikrinti daugiau „rezervinio laiko“ tiems atvejams, kai blogi žiemos orai gali gerokai pailginti kelionę ir tokiu būdu „išmušti“ mus iš grafiko. Kadangi CKT yra arčiau jūrų uosto vartų, Vokietijos maršruto perkėlimas mums leis sutaupyti šiek tiek brangaus kelionės laiko, be to šiame terminale įrengtos mobilios rampos leidžia greičiau aptarnauti laivus. Keltams, plaukiojantiemsį Karlshamną, tai nėra tiek aktualu. Kadangi kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų, mes turime pakankamai laiko tiek krovos darbams uoste, tiek laiko rezervo „pasivyti grafiką“, esant nepalankioms oro sąlygoms“, - sako AB DFDS Seaways agentinio padalinio direktorius Tomas Mačiulskis.
7 reisų grafiką iš Klaipėdos į Kylį bendrovė įvedė, siekdama padėti Rusijos vežėjams, kuomet Lenkijai ir Rusijai nesusitarus dėl abipusių leidimų, TJP susidarė vilkikų su rusiškais numeriais eilės. Sprendimas buvo rizikingas, tačiau pasiteisino. Tai padėjo greičiau aptarnauti susidariusias spūstis, o „krizei“ pasibaigus, pasirodė, jog stabilus išvykimų laikas ir papildomas septintasis reisas yra patogus tiek krovinius vežantiems klientams, tiek keleiviams.
Švedijos maršrutą sugrąžinti į CKT planuojama 2017 metų 2 ar 3 ketvirtį. Tuomet visos keltų linijos, jungiančios Lietuvą su Vokietija, Švedija ir Danija bus aptarnaujamos viename terminale. Iki to laiko CKT turi būti sustyguoti visi sklandžiam krovinių ir keleivių aptarnavimui reikalingi registracijos į laivus, pakrovimo ir iškrovimo, sandėliavimo, logistikos terminale ir kiti procesai.
