Praėjusiais metais per aštuonis mėnesius Klaipėdoje perkrauta 25,370 mln. t krovinių, šiemet – 26,22 mln. t, t.y. 850 tūkst. t daugiau.
Anot uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, augimas pastebimas daugelyje sričių: augo ir naftos produktų, žemės ūkio, vien grūdų jau perkrauta 650 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laiką. Pastebima, kad konteineriai, ir ro-ro tipu (ratinėmis transporto priemonėmis, – aut. past.) gabenami kroviniai prikrauti, ne pustuščiai.
Nors krova augo 3,4 proc., pajamas išaugo 8 proc. ir siekė 32,62 mln. eurų.
„Bendra tendencija Klaipėdoje nebloga. Šis uostas išlieka lyderis tarp Baltijos šalių uostų, nes kitur matome kritimą“, – aiškino A.Vaitkus.
Kritimą Rygoje ir Taline galėjo lemti Rusijos strategija perimti iš šių uostų krovinius ir nukreipti į savus uostus. Rygoje šiemet fiksuojamas 10, 4 proc. kritimas, Taline – 10 proc., Ventspilyje – 22,6 proc., Liepojoje – 1,6 proc.
Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje vis dar lyderiauja Rusijos uostas Ust Luga, kur per 7 šių metų mėnesius perkrauta 52,9 mln. t.
Rugpjūtis Klaipėdoje buvo kiek prastesnis nei praėjusiais metais. Per šį mėnesį perkrauta 3,07 mln. t krovinių, t.y. beveik 2,6 proc. mažiau nei pernai.
„Kiek kalbame su verslininkais, jie prognozuoja, kad metų pabaiga ir paskutinis ketvirtis bus geras. Krovinių kiekis vėl turėtų augti”, – optimizmo nestokojo A.Vaitkus.
