Reikalauja puspenkto milijono litų
Vokietijos bendrovės pretenzijų Klaipėdos valstybinis jūrų uostas sulaukė spalio 23 d. Statybų bendrovė reikalauja 4,476 mln. litų. Tokia suma vokiečiai įvertino savo nuostolius dėl sutarties netesybų. Jei ne jos, šiandien Klaipėdos uosto pietinėje dalyje jau būtų įrengta prieplauka mažiesiems ir pramoginiams laiveliams. Tačiau prieš trejus metus vos tik pasirašius sutartį su Vokietijos statybų bendrove, susitarimas buvo nutrauktas.
Vokietijos bendrovės pretenzijų Klaipėdos valstybinis jūrų uostas sulaukė spalio 23 d. Statybų bendrovė reikalauja 4,476 mln. litų.
Anuomet Vyriausybė nusprendė, kad Klaipėdos uostas privalo pusę metinio pelno grąžinti į valstybės biudžetą. Tuometinis uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas paskaičiavo, kad uostui ne kažin kas ir belieka, tad prieplaukos, esą, nebebus iš ko statyti.
Dar bandyta žvalgytis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Tačiau Susisiekimo ministerija įvertino, kad suspėti įsisavinti 2007–2013 m. finansavimo programos lėšų jau nebeįmanoma. Taip Vokietijos bendrovė iš Klaipėdos uosto pasitraukė nieko nepešusi, o dabar susizgribo pareikalauti kompensacijos.
Uostui būtini nauji vartai
Vokiečių finansinės pretenzijos krenta ant dabartinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybės pečių. Generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikina bandysiąs su vokiečiais sutarti taikiai. Jei ne, ginčas gali nusikelti ir į teismus.
O kol direkcijos teisininkai ieško išeities, projektuotojai braižo jau kitą mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos variantą. Toks uostininkų įsipareigojimas miestui. Atsirasti prieplauka turėtų ten pat, kur planuota ir pirmoji – netoli Kiaulės nugaros salos.
Tik hidrotechniniai sprendiniai numatomi žymiai efektyvesni, nei prieš tai. Pirmiausiai uostininkai planuoja pastatyti pietinius uosto vartus. Jie apsaugos būsimą prieplauką nuo uosto sąnašų. Paskaičiuota, kad nepastačius molo, naująją prieplauką kasmet užneštų 70 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jų išvalymui kasmet tektų skirti 1,5 mln. litų.
Trukdo SGD terminalo dujotiekis
Jei šįkart niekas nepakiš kojos, mažųjų laivų savininkai naujojoje prieplaukoje galės švartuotis 2020 m. Tačiau dėliojant naujuosius planus užkliūva SGD terminalo kaimynystė. Iš jo tiesiamas laikinasis dujotiekis driekiasi kaip tik ten, kur projektuojama naujoji prieplauka. Terminalo atstovai tikina, kad laikinasis – marių dugnu tiesiamas vamzdis – ilgainiui tikrai bus pašalintas ir pakeistas nuolatiniu – įkastu kelias dešimtis metrų po žeme.
Jei šie pažadai liktų neįgyvendinti, o tokių dvejonių visuomenėje kilo belaukiant laivo-saugyklos „Independence“, ant plauko pakibtų ir naujosios prieplaukos likimas. Laivyba, kai marių dugne vos kelių metrų gylyje nutiestas dujų vamzdis, neįsivaizduojama.
