Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva domisi transporto revoliucija: ar 50 km/h traukinio greitis į Lenkiją bus pakeistas 1200 km/h „Hyperloop“?

hyperloop-is-coming-to-dubai
„Hyperloop“ į Dubajų
Šaltinis: 15min
13
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų prisidėti plėtojant revoliucinę vakuuminiame vamzdyje judančių traukinių „Hyperloop“ transporto sistemą, ir padėti sujungti transporto žiedu visą regioną, siūlo į Lietuvą atvykę transporto revoliucijos plėtotojai. Jie žada, kad kelionė nuo Talino iki Berlyno truktų 90 minučių. Susitikimo ministras Rokas Masiulis tikina, kad bus atliekama studija, kuri parodys, kiek naujas geležinkelis galėtų egzistuoti, ir ko reikėtų, kad jis atsirastų.

Planuojama galimybių studija įvertintų, ar Lietuvą apsimokėtų sujungti su kitų valstybių sostinėmis – Helsinkiu ar Varšuva.

„Hyperloop“ vadinama revoliucinė greitojo transporto sistema, paremta traukinio ar kapsulės judėjimu beorėje erdvėje. Vakuuminiu vamzdžiu ant magnetinės pagalvės judanti kapsulė su kroviniais ar keleiviais galėtų pasiekti 1200 kilometrų per valandą greitį. Tai beveik prilygtų garso greičiui.

JAV startuolio „Hyperloop One“ viceprezidentas Alanas Jamesas, penktadienį susitikęs su Lietuvos susisiekimo bei ūkio ministrais, pakvietė kartu plėtoti šį projektą.

„Kviečiame kartu plėtoti šį projektą. Tai ne traukinys, o kapsulė, kuri įdėta į vamzdį juda visiškai kontroliuojamoje aplinkoje – jokių pėsčiųjų, gyvūnų, eismo. Dėl to tokį transportą galimą kontroliuoti daug lengviau ir autonomiškai. Tai revoliucinis transporto būdas“, – teigia A.Jamesas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./JAV bendrovės „Hyperloop Baltica“ projekto pristatymas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./JAV bendrovės „Hyperloop Baltica“ projekto pristatymas

A.Jamesas penktadienį tikino, kad nutiesti naujos kartos kelią kainuotų dukart pigiau nei įprastą greitojo geležinkelio liniją.

„Nutiesti vieną „Hyperloop“ kilometrą kainuotų apie 20 mln. eurų ir tai būtų dviejų krypčių sistema. Palyginimui, nutiesti greitojo geležinkelio kilometrą kainuoja 40 mln. eurų“, – sako A.Jamesas. Anot jo, Didžiojoje Britanijoje yra atvejų, kai greitasis geležinkelis kainavo ir 150 mln. eurų kilometrui.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./JAV bendrovės „Hyperloop Baltica“ projekto pristatymas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./JAV bendrovės „Hyperloop Baltica“ projekto pristatymas

Jis vardija technologijos patogumus: magnetinė levitacija pasiekiama pasyviai ir nenaudojant energijos – naudojant transporto priemonės greitį. Vakuumas leidžia keliauti be oro pasipriešinimo, dėl to greitis siekia iki 1200 km per valandą, nurodomas kruizinis greitis – 1080 km/h.

„Nėra trinties ir aerodinaminio pasipriešinimo – kai tik pasiekiame reikiamą greitį, kapsulė gali 16 km sklęsti nereikalaudama jokios energijos. Ir tik tuomet reikalingas papildomas postūmis. Taigi, mes esame greitesni, geresni, pigesni ir „žalesni““, – technologiją aiškina A.Jamesas.

Į Lietuvą atvykę kūrėjai tikina, kad jų technologija sujungia lėktuvo greitį, metro patogumą ir traukinių vežimo apimtis. Esą viena „Hyperloop“ kapsulė vakuuminiame vamzdyje galėtų gabenti iki 96 keleivių, arba vieną laivo konteinerį, tačiau atskiros kapsulės transporto tinkle galėtų judėti autonomiškai tiek kartu, tiek ir atskirai viena nuo kitos.

Galėtų būti šalia „Rail Baltica“ linijos

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis žiniasklaidai teigė, kad „Hyperloop One“ kuriamo itin greito traukinio „Hyperloop“ linija galėtų atsirasti šalia būsimo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“.

„Technologija yra labai įdomi ir, manau, ji yra perspektyvi. Ji dabar yra bandoma ir per šiuos metus paaiškės testo rezultatai. Buvo pasiūlytas modelis, kad toks naujoviškas geležinkelis, kuris, anot jo kūrėjų, yra pigesnis nei standartinis geležinkelis, galėtų egzistuoti kaip papildoma linija šalia „Rail Balticos“. Sutarėme, kad Lietuva toliau domėsis, bus atliekama studija, kuri parodys, kaip realiai šiame regione toks geležinkelis galėtų egzistuoti, ko reikėtų, kad jis atsirastų“, – po susitikimo su „Hyperloop One“ atstovais teigė Rokas Masiulis.

Anot jo, kol kas per anksti kalbėti, kiek Lietuvai kainuotų dalyvauti naujoviškos transporto priemonės plėtros projekte.

hyperloop-is-coming-to-dubai
hyperloop-is-coming-to-dubai

„Mes kalbame apie revoliuciją transporto srityje, todėl reikėtų pirmiausiai išnagrinėti visas galimybes, tada žiūrėti į įgyvendinimą. Matyčiau, kad tokia linija Lietuvą galėtų sujungti su Europa, galima būtų keliauti į Šiaurę, iki Talino ar Helsinkio“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anot A.Jameso, su Lietuvos ir Estijos vyriausybių atstovais sutarta, kad artimiausiu metu bus parengta studija, kuri įvertintų galimybes šalia „Rail Baltica“ vėžės nutiesti „Hyperloop“. Turint studijos išvadas, būtų kreipiamasi į Europos Komisiją, siekiant gauti pritarimą ir finansavimą projektui.

„Planuojame pateikti pasiūlymą, koks galėtų būti projektas šalia „Rail Baltica“ įrengti papildomą „Hyperloop“ tinklą. O tuomet būtų deramasi su vyriausybėmis ir Europos Komisija dėl finansavimo“, – tikino „Hyperloop One“ atstovas.

Prototipas – šiemet

A.Jamesas tikina, kad veikiantį prototipą „Hyperloop One“ pademonstruos šių metų viduryje.

„Šių metų viduryje pademonstruosime visiškai funkcionalų ir veikiantį prototipą. Tai bus tas pats, kas pirmas brolių Raitų skrydis. Jie neišrado „Airbus 360“, tačiau ką mes įrodysime – fundamentalią technologiją. Tai bus įrodymas veiklai tęsti, po to reikės pereiti prie reguliavimo, stočių ir kitų sudėtingų dalykų“, – aiškina A.Jamesas.

„Hyperloop“ ne kartą sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio
„Hyperloop“ ne kartą sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio

Anot jo, ES saugumo reikalavimai yra griežčiausi pasaulyje, todėl, jei pavyktų atitikti juos čia, savo sprendimus įmonė galėtų siūlyti visame pasaulyje. A.Jamesas tikisi, kad verslo modelį pavyks sukurti kartu su vyriausybėmis – jie neturi tikslo plėtoti verslą vieni. Todėl „Hyperloop One“ ieško „nušvitusių“ vyriausybių.

2021 m. tikisi, kad galėtų veikti pirmoji linija pasaulyje. Anot A.Jameso, Artimieji Rytai turi daug pranašumų konkurencinėje kovoje: pinigus, didelius atstumus ir suinteresuotumą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Įmonės „Hyperloop One“ prototipo bandymai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Įmonės „Hyperloop One“ prototipo bandymai

„Mes „Hyperloop One“ esame vieninteliai žmonės pasaulyje, kurie šį transporto būdą plėtoja realiai. Nevados dykumoje statome prototipą ir čia galėsime pademonstruoti viską, ko reikia, kad „Hyperloop“ veiktų. Čia jau turime visą visumą ir reikalingas sistemos dalis, kurias galime surinkti į visumą“, – tikina A.Jamesas.

Jis tikina, kad tokia sistema leistų plėtotis regioniniu mastu, o ne tik vieno miesto aplinkoje. Mat tarp miestų būtų galima keliauti vos per keliolika minučių.

„Mes nesakome, kad tai alternatyva „Rail Balticai“. Tačiau transporto koridorius būtų daug efektyvesnis, jei šalia geležinkelio būtų įtrauktas ir „Hyperloop“ tinklas. Turėtumėte „Hyper Baltica“. Traukiniai nepamainomi, kai reikia gabenti anglį ar panašiai, tačiau „Hyperloop“ būtų visiškai naujas transporto būdas, kuris sukurtų Baltijos super-regioną ir jį sujungtų su Vakarų Europa“, – tikina A.Jamesas.

„Hyperloop One“ atstovai tikino, kad vykdomos rimtos derybos su Suomijos ir Švedijos vyriausybėmis ir atliekamos studijos, kaip sujungti šių šalių sostines.

„Geležinkelio tunelis iš Suomijos į Taliną leistų traukiniu sostines sujungti per 30–40 min. Tai nėra transformacija, kadangi keltu galima nukeliauti per pusantros valandos. „Hyperloop“ leistų iš vieno miesto į kitą nukeliauti per 6 min. Talinas ir Helsinkis taptų tarsi vienu miestu“, – tikina A.Jamesas.

V.Lašas: galėtume prisidėti technologijomis

Verslininkas Vladas Lašas vertina, kad JAV išradėjo ir verslininko Elono Musko sukurta transporto sistemos „Hyperloop“ koncepcija galėtų sujungti Šiaurės ir Baltijos šalis.

„Suomiai rodo iniciatyvą pritraukti šias technologijas ir sujungti didžiuosius Suomijos miestus, sujungti Suomiją ir Švediją. Tokia linija sujungus Helsinkį ir Stokholmą, kelionė tarp šių miestų truktų 28 minutes. Suomiai mato, kad galėtų tapti kompetencijos centru ir manau, kad Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms tai yra gera galimybė ne tik laukti, kol kažkas tai padarys, bet patiems dalyvauti ir būti suomių pradėtos iniciatyvos dalimi“, – BNS teigė V.Lašas.

Anot V.Lašo, prisijungimas prie „Hyperloop“ koncepcijos įdiegimo galėtų tapti „Rail Baltica“ projekto tąsa.

Kaip galėtų atrodyti „Hyperloop“
Kaip galėtų atrodyti „Hyperloop“

„Galėtume į tai žiūrėti kaip į papildymą ir tolesnį „Rail Baltica“ iniciatyvos vystymą. Reikėtų politiniame lygyje inicijuoti diskusiją su suomiais bei ES. Baltijos šalių bendradarbiavimas „Rail Baltica“ projekte yra didelis privalumas. „Hyperloop“ yra labiau skirta tiems dalykams, kuriems reikia didelio greičio, todėl ši technologija daugiau įtakos turėtų trumpų distancijų aviacijai, o ne geležinkeliams“, – teigė verslininkas.

Jo teigimu, Lietuva galėtų atrasti sritis, kuriose galėtų prisidėti prie „Hyperloop“ koncepcijos vystymo ir diegimo – kuriant IT sistemas, technologines posistemes ar verslo modelius.

Futuristinę „Hyperloop“ idėją vizionierius Elonas Muskas pristatė 2013 metais. Tais pačiais metais Shervinas Pishevaras ir Broganas Bambroganas įsteigė bendrovę „Hyperloop One“, kuri pradėjo įgyvendinti E.Musko idėją.

Komentarai: 13
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką