Kodekso pataisos apibrėžė, kas yra keleivio vežimo už atlygį paslaugos, ir nustatė, kas ir kokiomis sąlygomis jas gali teikti. Priimti pakeitimai numato, kad keleivių vežimą organizuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, o keleiviai gali būti vežami ne tik taksi, bet ir lengvaisiais automobiliais.
„Naujosios technologijos kuria naujas galimybes Lietuvai, o priimti pakeitimai nustato aiškias taisykles, kad kiekvienas žmogus galėtų pasinaudoti šių technologijų teikiamais privalumais. Pavėžėjimo paslaugos suteikia daugiau pasirinkimo vartotojui, didina skaidrumą, konkurenciją ir gerina paslaugų kokybę. Be to, auganti tokių paslaugų paklausa tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje rodo, kad turime būti pasirengę naujovėms. Praėjusią savaitę priimti transporto kodekso pakeitimai yra svarbus žingsnis Lietuvai — esame pirmoji šalis Europoje ir Europos Sąjungoje, kuri reglamentavo pavežėjimo paslaugas. Tokiu būdu aiškiai parodome savo paramą naujosioms techologijoms“, — sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Jis pabrėžia, kad teisės aktų pataisos turi ne riboti, bet skatinti naujų technologijų raidą. „Su pavėžėjimo paslaugomis, kaip ir visa naująja dalijimosi ekonomika, siejami dideli lūkesčiai visame pasaulyje. Siekiant naudos vartotojams, teisinis reguliavimas turėtų kurti pasitikėjimą ir skaidrumą o ne barjerus, brangias licencijas ar kitus dirbtinius suvaržymus paprastoms paslaugoms“, – teigė V. Sutkus.
Pataisomis įtvirtinamos sąlygos pavėžėjimo paslaugų rinkos priežiūrai. Numatoma, kad vežėjas arba, jo pavedimu, keleivių vežimo organizatorius, kelių transporto kontrolės institucijoms turės pateikti sutartis su keleiviais arba duomenis, jei jos sudaromos išmaniaisiais įrenginiais (pavyzdžiui, mobiliųjų programėlių pagalba). Be to, vežėjas įpareigojamas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti informaciją apie iš šios veiklos gaunamas pajamas arba pavesti tai atlikti keleivių vežimo organizatoriui.
Kelių transporto kodekso pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
