Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos transporto infrastruktūrai gerinti – 5 mlrd. litų Europos Sąjungos lėšų

Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ duomenimis, sekmadienio rytą Terechovo pasienio poste laukė apie 1300 vilkikų, dar maždaug 600 vilkikų stovi Grebnevo pasienio poste.
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ duomenimis, sekmadienio rytą Terechovo pasienio poste laukė apie 1300 vilkikų, dar maždaug 600 vilkikų stovi Grebnevo pasienio poste.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

2014-2020 metų ES finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto infrastruktūrai gerinti bus skirta apie 5 mlrd. litų. Apie tai Vilniuje surengtoje tarptautinėje vežėjų konferencijoje „Transbaltica 2014” pranešė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Jau dešimtmetį esame Europos Sąjungos nariai. Narystė davė didelį impulsą Lietuvos verslui. Pagal Pasaulio banko logistikos sudaromą reitingą esame 40 pasaulyje, o nuo 2007 metų mūsų pozicijos vis gerėja, tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad nepakankamai skiriame lėšų inovacijų taikymui šioje srityje – tik dešimtadalį ES vidurkio“, – sakė V.Kondratovičius.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas teigė, kad transporto šakos evoliucija per paskutinius dvidešimt metų akivaizdi: „Prisiminkime, kaip viskas atrodė prieš dvidešimt metų. Neturėjome tokių modernių vilkikų, transporto stebėjimo sistemų, sandėlių, terminalų ir specialistų. Per nepriklausomybės metus transporto industrija tapo viena svarbiausių mūsų šalyje“.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) prezidentas Algimantas Kondrusevičius pastebi, kad vežėjai sukuria didelę dalį Lietuvos BVP.

„Apie 13 proc. Lietuvos BVP sukuria transporto, sandėliavimo ir logistikos paslaugų sektoriaus – ir tai yra du kart daugiau nei ES vidurkis“, – sakė A.Kondrusevičius.

Azijos prekybos srautai – galimybės Lietuvos verslui stiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose. Jeigu eisime teisinga linkme ir įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus, 2030 metais aptarnausime jau 5 proc. rinkos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius Algirdas Šakalys konferencijoje pristatė Lietuvos transporto ir logistikos verslo perspektyvą 2014 – 2020 metais.

A.Šakalys sakė, kad tarp transporto ir pervežimo verslo plėtrai mūsų šalis turi puikias galimybes: „Rytų – Vakarų transporto koridoriaus tarptautinės prekybos apimtys 2010 metais siekė beveik 2 trln. litų (552 mlrd. eurų), tačiau Lietuvos transporto sektorius šiuo metu aptarnauja tik 2,3 proc. rinkos“.

VGTU atstovas nurodė, kad Skandinavijos ir Baltijos šalių išorinė prekyba su Kinija kiekvienais metais auga. 2007 metais importuota prekių už 13 mlrd. eurų, o 2011 jau už 14,5 mlrd. eurų. Eksporto apimtys per tokį pat laikotarpį didėjo trečdaliu, nuo 6 mlrd. eurų 2007 metais iki 9,4 mlrd. eurų 2011 metais.

„Azijos prekybos srautai – galimybės Lietuvos verslui stiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose. Jeigu eisime teisinga linkme ir įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus, 2030 metais aptarnausime jau 5 proc. rinkos (dvigubai daugiau nei dabar), o 2050 metais – 10 proc.”, – kalbėjo A.Šakalys.

Konferencijoje kalbėjęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė, kad 2002 metais Vyriausybės patvirtinta investicinė programa uostą padarė universalų: „Uostai su kuriais konkuruojame, tai yra Talinas, Ventspilis ir Ryga, negali pasigirti tokiu universalumu kaip mes. Šiuose uostose kažkuri viena produktų šaka yra dominuojanti, kai tuo tarpu Klaipėdoje – tiek naftos produktai, tiek trąšos ir kiti yra tolygiai pasiskirstę“.

Klaipėdos uoste didžiausią dalį krovos darbų sudaro trąšos (25,7 proc.), naftos produktai – 21 proc., Ro-ro tipo kroviniai – 13,8 proc., konteineriniai kroviniai – 13,7 proc. Rygos uoste anglių krova sudaro net 39 proc. visų darbų. Taline ir Ventspilyje daugiausia perkraunama naftos produktų – atitinkamai 67 ir 54 procentus.

A.Vaitkus taip pat kalbėjo apie tranzitinių krovinių didėjimą – 1994 metais Klaipėdos uoste tarptautiniai kroviniai sudarė tik 23 proc., o pernai pasiekė 63 procentus”.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką