„Manau, kad „Rail Baltica“ bus labai sėkminga, jei greitis sieks 240 kilometrų per valandą“, – BNS Rygoje sakė Ph.Citroenas.
Anot jo, nors Baltijos šalyse nėra tradicijos į kitas šalis keliauti traukiniais, geležinkelių kompanijos turi galimybę pritraukti klientų ir taip konkuruoti su pigių skrydžių bendrovėmis.
„Kai pasiūlai reguliarias keliones, komfortą ir patikimumą, gali tam tikra prasme konkuruoti su tuo, kad kai skrendi iš oro uosto, valandą ar net daugiau prieš skrydį turi atvykti dėl patikrinimo, tuomet turi laukti lėktuvo. (...) Reikia pasiekti šiuos tikslus: greitį, patikimumą, komfortą, reguliarumą. Kitu atveju jūs neturėsite keleivių savo traukiniuose“, – tikino „Unife“ vadovas.
„Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizės atnaujinimą atlikusios „Ernst & Young Baltic“ partneris Nauris Kalva teigia, kad nutiesus naują vėžę, Baltijos šalyse išaugs traukinių keleivių skaičius.
Skaičiuojama, kad 2030 metais, esant blogiausiam scenarijui, jis pasieks 3,9 mln., geriausiam – 5,8 mln. keleivių, o 2055 metais – atitinkamai 4,7 mln. ir 7,1 mln.
