Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Trilijono dolerių vertės kinų „šilko“ politika: kiek atsirieks Lietuva?

Iš Kinijos į Londoną atvykstantis  tiesioginis krovininis traukinys
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Iš Kinijos į Londoną atvykstantis tiesioginis krovininis traukinys
Šaltinis: 15min iš Maskvos
3
Skaitysiu vėliau
A A

Dėl patogios geografijos Lietuva yra viena didžiausių krovinių vežėjų Europoje. Kinijai didinant apsukas, „Lietuvos geležinkeliai“ gali atsiriekti dar didesnę krovinių dalį. Kol kas patogesnis ir tiesesnis keliams kinams į Europą yra per Brestą Baltarusijoje. „Bet Brestas ne guminis“, – viltis deda geležinkeliečiai.

Kinija atgaivina istorinį Šilko kelio maršrutą į Europą. Kiniją su Senuoju žemynu norima sujungti dviem keliais – žemyniniu ir jūros. Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai išskiria du pagrindinius motyvus – visų pirma Kinijai dėl didžiulės gamybos reikalingas naujas koridorius į Europą.

Kitas argumentas – geopolitinis: vystydama ekonominius ir kultūrinius ryšius su kitomis valstybėmis, tarkime, Centrinėje ir Rytų Europoje, Kinija įtvirtins savo kaip lyderės vaidmenį tarptautiniuose vandenyse. Kinija į šį projektą investuos trilijoną dolerių.

Skatins pervežimus geležinkeliais

Kaip rašo „Forbes“, šiuo metu eksploatuojami trys geležiniai koridoriai iš Kinijos į Europą – šiaurinis koridorius eina Rusijos teritorija, daugiausia Transsibiro ekspreso maršrutu.

Centrinis koridorius vingiuoja per visą Kazachstano teritoriją ir Rusijos Vakaruose prisijungia prie šiaurinio maršruto. Pietinis geležinkelis į Europą eina per Kazachstaną iki Aktau ir arba kerta Kaspijos jūrą (keltas), arba tęsiasi iki Irano, kirsdamas Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją.

Kinija per metus geležinkeliais perveža apie 3,3 mlrd. tonų krovinių. Turint omenyje, kad tik procentas krovinių keliauja geležinkeliu, o valdžia per subsidijas nori jį padidinti iki 25 proc., viliamasi, kad vis daugiau kiniškų prekių Europą pasieks per geležinkelius.

Apskritai pastarojo meto krovinių iš Kinijos į Europą augimą skatina ne tik natūrali rinkos situacija, bet ir 2015 metais pradėta vykdyti „Vieno diržo ir vieno kelio“ (OBOR) politika, primena Tarptautinis geležinkeliečių žurnalas.

Strategija siekiama ne tik atkurti antikinį Šilko kelią tarp Kinijos ir Europos, bet ir skatinti investicijas į Eurazijos transportą ir logistikos tinklus, padidinti Kinijos užsienio prekybą ir investicijas.

Kuo daugiau krovinių iš Kinijos nori pasiimti ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Traukiniai keliaus ir per Šeštokus

„Lietuvos geležinkeliai“ Maskvoje vykstančioje parodoje „TransRussia“ pasirašė sutartį su bendrove OTLK, organizuojančia krovinių vežimą tarp Kinijos ir Vakarų Europos. Remiantis sutartimi, klientams bus galima pasiūlyti konkurencingas sąlygas vežti krovinius tarp Kinijos ir Lenkijos per Lietuvą (Šeštokus). Kroviniai iš Lenkijos keliautų toliau į kitas Europos šalis. Iki šiol iš Kinijos per Lietuvą važiuoja tik keli krovininiai traukiniai, ir tie – nereguliariai.

O į Šeštokų projektą vilties dedama daug. „Tai yra reikšmingas projektas, nes net ir patys mažiausi susitarimai užauga. Mes esame ekspeditorių kompanija ir susitarėme dėl krovinių keliavimo per Lietuvos teritoriją – dėl paslaugų Lietuvoje, pasienio procedūrų“, – 15min Maskvoje sakė OTLK viceprezidentas Igoris Zgurskis.

LG nuotr./„Lietuvos geležinkelių“ vežimo geografija
LG nuotr./„Lietuvos geležinkelių“ vežimo geografija

Traukiniai iš Kinijos per Šeštokus retkarčiais keliaus šiais metais: „Jeigu mums verslas seksis, iš to turėsime naudos, tai kodėl gi ne, projektas bus pratęstas.“

Pasak jo, iki šiol visi kroviniai iš Kinijos keliauja tiesiausiu keliu – per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją – Brestą.

„Matome, kad krovinių srautas augs iš Kinijos į Lietuvos ir Europos pusę, dėl to mes esame alternatyvus maršrutas Brestui, kuris taip pat nėra guminis, turi savo apimtis“, – 15min sakė Egidijus Lazauskas, „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

„Lietuvos geležinkelių“ nuotr./ Maskvoje vykstančioje parodoje „TransRussia“ „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su bendrove OTLK
„Lietuvos geležinkelių“ nuotr./ Maskvoje vykstančioje parodoje „TransRussia“ „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su bendrove OTLK

OTLK prognozuoja, kad bendrovės pervežimai šiemet maršrutu Kinija-Europa-Kinija išaugs 40 proc.

„Dėl to mes ieškome kitų kanalų, kad būtų alternatyva. To reikalauja ir mūsų klientai. O kroviniai keliaus per ten, kur yra geriausia infrastruktūra. Jeigu klientams yra ką pasiūlyti, reikia siūlyti. Finansinės naudos kol kas nesame apskaičiavę. Tai toks projektas, kuris priklausys nuo krovos apimčių. Iš krovos mes uždirbame nelabai daug, kad būtų naudinga klientui. Tai reiškia, kad, kuo didesnė krova, tuo didesnis mūsų uždarbis“, – kalbėjo OTLK prezidentas.

Vienas traukinys per savaitę ar per mėnesį? OTLK atsakyti į šį klausimą dar negali. Jeigu klientams patiks paslaugos, traukiniai keliaus dažnai. Tiesa, su Brestu Šeštokai lygintis kol kas tikrai negalės – per Brestą kasdien pravažiuoja 5-7 kompanijos traukiniai.

„Kinijai reikia ruoštis“

E.Lazauskas 15min aiškino, kad anksčiau Lietuva negalėjo pasiūlyti klientams gero tarifo, o dabar, bendradarbiaudama su OTLK, krovinio vežimo kainą sumažino „dešimtimis procentų“.

„Kažkokią dalį krovinių pasiimsime, bet mes čia kalbame apie fizines galimybes. Per Brestą srautas yra labai didelis. Tam, kad turėtume tokį srautą, reikalingos investicijos. Investicijos į geležinkelius nevyksta labai greitai. Kiekvienas krovinių savininkas nori turėti kelias alternatyvas. Mes ir esame alternatyvus maršrutas, kurį, Breste esant tam tikrų apribojimų, galima panaudoti“, – E.Lazausko teigimu, visi susitarimai tarp geležinkelių administracijų yra peržiūrimi kasmet, nes rinka ir poreikiai keičiasi.

Šiuo metu iš Kinijos į Europos Sąjungos šalis keliauja 1500-1700 traukinių per metus. Prognozuojama, kad per 5-10 metų apimtys augs kartais. Yra prognozė, kuri kalba apie 5 tūkst. traukinių per metus. Tam reikia ruoštis, – kalbėjo E.Lazauskas.

Kitąmet, jo teigimu, susitarimas su OTLK galės būti pratęstas, „galbūt gausime ir geresnes sąlygas“. E.Lazausko tikinimo, tai yra ne trumpalaikis, o 5-10 metų projektas.

„Šiuo metu iš Kinijos į Europos Sąjungos šalis keliauja 1500-1700 traukinių per metus. Prognozuojama, kad per 5-10 metų apimtys augs kartais. Yra prognozė, kuri kalba apie 5 tūkst. traukinių per metus. Tam reikia ruoštis“, – kalbėjo E.Lazauskas.

Dairosi lietuviai ir į „Didįjį akmenį“ – Aliaksandro Lukašenkos su kinais statomą pramonės parką Baltarusijoje.

Europa kinams bus arčiau

Beveik 92 kvadratinių kilometrų ploto pramonės parką „Didysis akmuo“ 25 kilometrai nuo Minsko kartu stato baltarusiai ir kinai. Parkas, kuris taip pat yra Kinijos naujosios politikos dalis, yra lengvatinė mokesčių zona – čia veiksiančios bendrovės bus atleidžiamos nuo pelno, nekilnojamojo turto, taip pat žemės mokesčio ir t.t.

Apie pramonės parke pradedamą veiklą jau paskelbė dešimtys įvairių kompanijų, tarp jų ir „Huawei“, kuri čia stato administracinį pastatą, inovacijų, taip pat mokymų centrą. Pramonės parke kinai statys daug įvairių gamyklų – iš čia patekti į Europą jiems bus kur kas greičiau ir patogiau.

„Prieš tris savaites kaip tik ten pats buvau. Ten planuojama labai didelė infrastruktūra, labai jau daug yra pastatyta. Tai bus hubas, kur ateis Kinijos kompanijos, jos kažką gamins, tai yra aukštųjų technologijų kompanijos, jos turi turėti galimybę gabenti krovinius arba per Klaipėdą, arba traukiniu, kad galėtų čia gaminti ir eksportuoti į Europos Sąjungos valstybes. Galimybės yra. Apie konkrečius skaičius kol kas nieko nežinome, konkrečių susitarimų kol kas nėra“, – aiškino E.Lazauskas.

Jo teigimu, Lietuva turi pasinaudoti „Didžiuoju akmeniu“, mat jame pagamintus krovinius reikės išvežti, o „mes esame visai šalia“.

Beje, penktadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija taps vienu naujojo „Šilko kelio“ centrų. „Atsiprašau, pasakysiu liaudiškai. Tai nėra didelės valstybės gobšumas. Kinija, eidama į šiuos regionus, investuoja milžiniškas lėšas valstybėse, kurias kirs „Šilko kelias“, – pabrėžė A.Lukašenka.

Lietuva, nors ir prapuolanti didžiuliame geležinkelio iš Kiniją į Europą žemėlapyje, pagal krovinių pervežimą Europoje yra reikšminga – „Lietuvos geležinkeliai“ Europoje užima 8 vietą, tiesa, mus lenkia latviai.

Lietuviai dar mėgsta pasigirti efektyviu muitinės darbu.

„Perėjimas per muitinę yra labai efektyvus. Kartais jis trunka nuo pusvalandžio iki valandos ar dviejų. Traukinys muitinę praeina labai greitai. Mes, aišku, norime procesą dar patobulinti, bet jau ir dabar rezultatas yra labai geras. Rezultatą mato ir kinai, kaip greitai ir gerai pervežame krovinius per sieną, tai yra mūsų privalumas“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojas.

Bandė įsigyti „Smeltę“

Kinijos transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto ir finansų korporacija „China Merchants Group“ bandė įsigyti laivų krovos įmonę „Klaipėdos Smeltė“. Tiesa, derybos dėl sandorio baigėsi nesėkmingai.

„Verslo žinių“ šaltinių duomenimis, susitarimo nepavyko pasiekti, nes „China Merchants Group“ norėjo įsigyti kontrolinį įmonės akcijų paketą, o „Terminal Investment Limited“ nenorėjo atsisakyti bendrovės kontrolės.

„China Merchants Group“ yra įpareigota išplėtoti pramonės parką šalia Minsko ir tame parke žada statyti logistikos centrą. Jie ieško geriausio varianto medžiagų, įrenginių ir prekių judėjimui ir Klaipėda yra vienas iš geriausių variantų. (...) Kadangi didžioji dalis krovinių gali ateiti konteineriais, mūsų konteinerių terminalas yra labai patrauklus šitiems dalykams spręsti. Su mūsų akcininkais „Terminal Investment“ yra ieškoma bendradarbiavimo formų – ar akcijų įsigijimo, ar dar kažko“, – BNS yra sakęs „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

15min parodoje Maskvoje dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ kvietimu, kelionę apmokėjo „Ekspobalta“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

informacija
LIETUVOS GELEŽINKELIAI, AB
Vadovas: Mantas Bartuška Darbuotojų sk.: 9600 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Komentarai: 3
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką