Pasak jo, Lietuvos vežėjai jaučiasi tvirčiau, kai sankcijos taikomos ne išskirtinai mūsų šaliai, o visai ES. M.Atroškevčiaus teigimu, prekių srautai į Rusiją nesustos, o net jei maisto produktai bus gabenami iš Pietų Amerikos ar kitų pasaulio regionų, jiems pervežti gali prireikti ir Lietuvos transporto įmonių paslaugų.
– Kaip Rusijos draudimas iš Vakarų valstybių įvežti maisto produktus paveiks mūsų vežėjų rinką?
Kol maisto produktų srautai persiorientuos, daug problemų kils šaldytuvų transporto ūkiui.
– Gyvenimas nesustoja. Šiokį tokį imunitetą mes jau turime. Nėra blogai, kad sankcijos yra taikomos visai Europos Sąjungai, o ne spaudžiama viena Lietuva, kaip buvo anksčiau. Mums bus lengviau.
Daug problemų kils šaldytuvų transporto ūkiui. Šis transportas dabar neturės darbo. Kol maisto produktų srautai persiorientuos, jiems teks vežti tentininkų krovinius. Žinoma, kainos šiek tiek kris. Situacija nėra pati geriausia.
– Lietuvos verslas išgyveno ne vieną Rusijos krizę. Ar ši kuo nors ypatinga?
– Dabar situacija yra skirtinga nuo 1998 m. Rusijos finansų krizės. Šiuo metu transporto srautai kur kas labiau perorientuoti į Vakarus. Gamintojai, pienininkai, mėsininkai pasimokė, kas yra Rusijos rinka. Bet, žinoma, nuostolių bus.
Nuo liepos pirmosios įsigaliojo įstatymas, pagal kurį transporto priemonės, kurios dirba Europoje ir į Lietuvą praktiškai nebegrįžta, turi techninę apžiūrą praeiti tik Lietuvoje.
Labai svarbu, kad šiose situacijoje valdžia bent jau netrukdytų mūsų darbui. Mes neprašome didelės pagalbos, bet norime, kad bent jau nedarytų kliūčių.
Šiandien Europoje turime geras pozicijas. Žinoma, ne visas mūsų transportas ten gali važiuoti, dėl techninių standartų ir kelių mokesčių.
Nuo liepos pirmosios įsigaliojo įstatymas, pagal kurį transporto priemonės, kurios dirba Europoje ir į Lietuvą praktiškai nebegrįžta, turi techninę apžiūrą praeiti tik Lietuvoje. Jei nėra čia išduoto techninės apžiūros talono, tai transporto priemonės dalyvavimas eisme sustabdomas ir po trijų mėnesių ji gali būti išregistruota.
– Kaip tai paveiks vežėjų verslą?
– Tai yra nesąmonė. Mes tai kartojome pusę metų. Tos transporto priemonės techninę apžiūrą atlieka Vokietijoje ar kitoje vakarų Europos šalyje, kur apžiūros patikimumas, patikėkite, tikrai nėra prastesnis nei Lietuvoje. Mūsų šalyje bendrovės vilkikus draudžia, moka mokesčius.
Jeigu tas transporto priemones mūsų įmonių vadovai perregistruos kitose šalyse, tai iš Lietuvos išeis ir kiti mokesčiai. Ten reikės įdarbinti vietinius vairuotojus. Tad gal geriau dabar galvoti ne apie tai, ką daro Rusija, o kokių darbų nepadarėm mes patys.
– Stoja maisto produktų srautai į Rusiją, tačiau vežėme ne tik maisto produktus?
Rusijoje blogėjant bendrai ekonominei situacijai mažės visų prekių vartojimas. Kam vežti, jei niekas nepirks?
– Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro apie 20 proc., bet mažiau nei trečdalis yra mūsų šalyje pagamintos prekės. Mes esame tranzito šalis. Kartais juokaujame, kad pažiūrėjus į statistiką atrodo, jog Lietuva yra viena didžiausių bananų eksportuotojų.
Kol kas neaišku, kaip keisis kitų, ne maisto prekių, srautai į Rusiją. Šiuo metu joms sankcijos netaikomos, tačiau blogėjant bendrai ekonominei situacijai mažės ir vartojimas. Kam vežti prekę, jei niekas jos nepirks?
– Kiek po tokių draudimų Rusijos rinka liks svarbi Lietuvos vežėjams?
ES rinkoje neblogai konkuruojame, todėl kitų šalių nesame labai laukiami.
– Pastaruoju metu kai Rusijoje ėmė mažėti vartojimas, pastebėjau, kad daug smulkiųjų ir vidutinių verslininkų ėmė užsakinėti smulkesnes partijas – tris, penkias ar aštuonias paletes. Taip jiems nereikėjo užšaldyti daug apyvartinių lėšų. Tam buvo išnaudojama mūsų infrastruktūra.
Užsakymai patekdavo į Lietuvos terminalus, čia būdavo rūšiuojami ir vienas vilkikas gabendavo po kelis krovinius skirtingiems klientams. Kol kas matau, kad ši smulkių krovinių vežimo tendencija išlieka ir, manau, kad ji gali didėti. Dabar ir stambesni Rusijos verslininkai gali užsakinėti mažesnes partijas, nes nežinos, kas bus po kelių mėnesių.
– Rusijos sankcijos skirtos visai ES. Ar tai nesumažins pervežimų, nes valstybės labiau saugos savo rinkas ir jose stengsis parduoti kuo daugiau vietinės produkcijos?
– ES rinkoje neblogai konkuruojame, todėl kitų šalių nesame labai laukiami. Galime prisiminti ir pastaruosius bandymus įvesti baudas (Komercinių vilkikų vairuotojų kassavaitinis poilsio laikas turi trukti ne mažiau nei 45 valandas. Prancūzija liepos viduryje priėmė įstatymų pataisas, numatančias, jog už šio laikotarpio praleidimą transporto priemonėje vežėjas bus baudžiamas vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir 30 000 eurų bauda. Belgija už analogiško reikalavimo nesilaikymą nuo liepos pradžios nustatė 18.000 eurų baudą – red. pastaba).
Mes turime ginti savo interesus. Tikimės, kad nauji eurokomisarai įsigilins į šią problemą. Tarptautinė vežėjų organizacija Ženevoje, kurios nariai mes esame, ėmėsi spręsti šį klausimą, nes pamatė, kad tai akivaizdi diskriminacija.
– Kalbame apie Europą. Gal verta žvelgti toliau ir ieškoti kitų rinkų?Šiuo metu didelė problema, kad neturime tarpvalstybinės sutarties su Kinija. Jei pralaušime ledus, tai gali būti viena svarbiausių rinkų.
– Šį klausimą aptarėme ir ketvirtadienį vykusiame vežėjų asociacijos „Linava“ posėdyje. Jau keletą metų ieškome, kaip išplėsti savo rinkas. Į Uzbekistaną ar net Afganistaną mes jau važiuojam, bet šiandien turim potencialiai labai didelę Kinijos rinką.
Manau, kad tai yra ateitis. Jei pralaušime ledus, tai gali būti viena svarbiausių rinkų.
Šiuo metu didelė problema, kad neturime tarpvalstybinės sutarties su Kinija. Žiemą buvome susitikę ir su Lietuvos ambasadore Kinijoje Lina Antanavičiene. Visi supranta, kad to reikia siekti. Juo labiau, kad Kinija nori prisijungti prie TIR sistemos.
Nemanau, kad tai bus rytoj. Gal po dvejų, o gal po penkerių metų, bet tai yra strateginė kryptis, kuria reikia judėti. Jei sugebėtume įsitvirtinti vakarinėje Kinijoje, tai mūsų vežėjų perspektyvos būtų labai geros.
Taip pat „Linavos“ tarybos posėdyje kalbėjome apie Mongoliją. Tai didelė teritorija su laisva rinka. Jau ir šiandien yra vežėjų, kurie gabena prekes į Mongoliją. Pernai daug kalbėta ir apie Maroką, su kuriuo dar nebuvo pasirašyta tarpvalstybinė sutartis.
Mums trūksta tarpvalstybinių sutarčių. Kas iš to, kad aš surasiu verslo kontaktą, bet manęs neįleis į Kinijos teritoriją. Turime toliau plėtoti santykius su Kazachstanu, nes tai yra tranzitinė šalis.
– Kalbant apie tranzitą. Kaip manote, ar Rusijos draudimai nebus lengvai apeinami prekes vežant per kitas Eurazijos muitų sąjungos valstybes?
Negalvokite, kad baltarusiai nesėdi ir rankomis netrina. Aliaksandras Lukašenka yra labai praktiškas politikas. Ar girdėjote, kad jis dabar kur nors lįstų ir komentuotų?
– Negalvokite, kad baltarusiai nesėdi ir rankomis netrina. Aliaksandras Lukašenka yra labai praktiškas politikas. Žmogus iš kolchozo pirmininko tapo valstybės vadovu. Ar girdėjote, kad jis dabar kur nors lįstų ir ką nors komentuotų? Baltarusija visada pasinaudoja situacija ir iš Rusijos išspaudžia naudą sau.
Baltarusija ir Kazachstanas gali toliau įsileisti prekes iš Vakarų. Dabar baltarusiai su automobiliais ir traukiniais į Vilnių važiuoja apsipirkti, o kas uždraus į Minską traukiniais produktų važiuoti Maskvos gyventojams? Sugrįš importinių prekių prigrūstų didelių turginių krepšių laikai.
Ar nebus taip, kad į Baltarusiją bus vežami lenkiški obuoliai, o ten per vieną naktį ant jų atsiras „Lenino kolchozo“ etiketės ir jie jau kitą dieną keliaus į Rusija? Verslininkai visada ieško išeičių.
– Gal Rusija pakankamai obuolių užsiaugins pati?
Sovietų laikais Baltarusija bulvių augino daugiau, nei JAV. Kas iš to, kai iš viso užauginto derliaus buvo panaudojama 20-30 proc.
– Prisiminkime sovietų laikus. Tada Baltarusija bulvių augino daugiau, nei JAV. Tačiau kas iš to, kai iš viso užauginto derliaus buvo panaudojama 20-30 proc.
Dalis supūdavo laukuose, dalis sandėliuose, studentai ir darbininkai eidavo tų bulvių perrinkinėti.
Obuolių ant šakų gali būti, bet juos reikia surinkti, apdoroti, saugoti. Rudens pradžioje keletą mėnesių Rusijai obuolių gal ir nepritrūks, o ką jie darys sausį, vasarį, kovą?
Šios sankcijos Rusijoje pasijus po pusmečio. Dabar dar bus naudojamos sukauptos atsargos. Neabejotinai kainos kils. Apie Naujuosius metus Rusijoje prasidės didžiausia krizė.
– Prekių trūkumas kaimyninėje šalyje mums gali būti gera žinia, juk kažkada jų reiks atsivežti?
– Dalis mūsų vežėjų jau pragyveno ne vieną krizę. Ir Rusijos, ir Europos. Jei dabar neįsileis ES produkcijos, tai vis tiek kažką įsivežti turės. Dabar rusai kalba apie Argentiną, Braziliją. Kokiu keliu jie gabens prekes iš Pietų merikos? Tokiu pat. Yra mūsų Klaipėdos uostas, šaldytuvų ūkis.
– Kita vertus, alkanas rusas nėra pats geriausias kaimynas?
Rusas visą gyvenimą buvo alkanas.
– Rusas visą gyvenimą buvo alkanas, bet kai jam tai atsibosta, jis ima šakes ir eina ant tų šakių kelti valdžios.
Galim prisiminti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikus. Buvo krizė, bet buvo ir žmonių vienybė. Dabar daugiau galvojama apie gerovę.
Vakariečiai bijo prarasti riebesnį kąsnį rytoj, bet kai vyksta tokie dalykai, kažkas turi imtis atsakomybės ir pamokyti chuliganą. Gyvename šalia ginkluoto kaimyno, bandito, kuriam visi blogi, tik jis vienas pats geras. Ateina laikas, kai reikia aukotis ir kažką daryti.
