Pramoniniame Šiaulių miesto rajone du vyrai ieško parduotuvės. Susikalba rusiškai, tačiau vietoj „g“ taria „h“. „Mes iš Ukrainos. Dirbame tolimųjų reisų vairuotojais. Gal žinote, kur artimiausia parduotuvė?“ – paklausia vienas jų.
Latvijoje užsidirbo butui
Vyresniojo vardas Vladimiras. Jaunesnis vairuotojas – Aleksandras. Abu vyrai ką tik pradėjo dirbti vienoje Šiaulių tarptautinių pervežimų kompanijoje. Kol kas nakvoja įmonės patalpose, tačiau netrukus ilgas savaites praleis vilkikuose.
Suderėjome 60 eurų per dieną. Ukrainoje mums geriausiu atveju moka iki 400 eurų per mėnesį.
43-ejų Vladimiras sunkvežimius vairuoja jau 22 metus. Baltijos šalyse įsidarbina jau antrą kartą. Prieš tai jis ketverius metus dirbo Latvijos bendrovėje: „Čia daug geresni atlyginimai nei Ukrainoje. Suderėjome 60 eurų per dieną. Ukrainoje mums geriausiu atveju moka iki 400 eurų per mėnesį.“
Vladimiras atvyko dirbti čia, nes jo šeimai būtinai reikia pinigų: „Vaikelis pakeliui. Latvijoje dirbau, nes reikėjo įsigyti butą. Neįsivaizduoju, kaip jį nusipirkti iš ukrainietiškų atlyginimų. Be to, Ukraina daugiausia prekiaudavo su Rusija. Dabar pervežimai stringa. Darbo vairuotojams labai mažai.“
Aleksandrui dar tik 24-eri. Jo specialybė – autošaltkalvis, tačiau dirbti pasuko ten, kur yra didesnė galimybė uždirbti.
Vaikinas sako, kad lietuvės labai gražios: „Na, bet ne nuotakos atvažiavome ieškoti, nors daugelis pataria rasti gyvenimo moterį Lietuvoje. Mūsų tikslas Lietuvoje yra užsidirbti.“
Provokatorius sutiko pistoletais
Apie Ukrainos situaciją vyrai pasakoja ramiai, nes gyvena palyginti labai ramiuose rajonuose. Aleksandras tvirtina, kad neramumų jo artimose srityse išvengta imantis ryžtingų veiksmų: „Dnepropetrovskas, Kirovogradas ir Nikolajevas neįsileido autobusais vežamų provokatorių.“
Atvykusius autobusais kiršintojus su rusų vėliavomis pasitiko rimti vyrukai – dešimtojo dešimtmečio kartos atstovai – su pistoletais.
„Nežinau, kaip kitose srityse, tačiau pas mus atvykusius autobusais kiršintojus su rusų vėliavomis pasitiko rimti vyrukai – dešimtojo dešimtmečio kartos atstovai – su pistoletais. Liepė sėsti atgal į autobusus ir varyti atgal. Gal tik dėl to šiose srityse iki šiol ramu. Tai buvo normali sveika vietinių žmonių reakcija. Jei liaudis būtų sukiršinta, sustotų visas verslas. Niekas to nenori“, – pasakoja darbo imigrantas Lietuvoje.
Aleksandro bendraamžis draugas šiuo metu tarnauja Ukrainos kariuomenėje, kuri kaunasi su Rusijos diversantais.
Vladimiras neslepia pykčio pabėgusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir visai jo korumpuotai valdžiai: „Jis dabar sėdi kažkur Rusijoje. Tiek buvo prisigrobęs, kad sraigtasparniai ne viską pakėlė. Korupcija Ukrainoje buvo neįsivaizduojamai didelė.“
Vairuotojų pagal pilietybę neskirsto
Bendrovės „Transimeksa“ vykdantysis direktorius Nikolajus Roganovas tvirtina, kad geras vairuotojas, nepriklausomai nuo pilietybės, uždirba vidutiniškai apie 5000 litų per mėnesį. Vakarų šalyse dirbantys gauna šiek tiek daugiau, tačiau ir jų išlaidos didesnės.
Pašnekovas patvirtino, kad ukrainiečiams Lietuvoje įsidarbinti daug paprasčiau, nei kitose ES šalyse.
Stovinti mašina kainuoja apie šimtą eurų per dieną, todėl laukti ir taupyti technikos neapsimoka.
Jo nuomone, Vladimiras ir Aleksandras su savo darbdaviais suderėjo šiek tiek didesnį nei vidutinį atlygį, nors vežėjams ir visam transportui šiuo metu yra toli gražu ne patys geriausi laikai.
„Prieš metus prasidėjo rinkos lėtėjimas. Įtakos turėjo ne tik Rusijos ekonomikos stojimas ar karas Ukrainoje. Tai ir besikeičiantis Vakarų šalių vartojimas, kiti ekonominiai dalykai“, – aiškino direktorius.
N.Roganovas atskleidė, kad „Transimeksa“ turi apie 300 vilkikų. Jie visi trasoje. Stovinti mašina kainuoja apie šimtą eurų per dieną, todėl laukti ir taupyti technikos neapsimoka.
Bendrovė daugiausia gabena krovinius iš Vakarų šalių į Rusiją. Dalis vilkikų dirba tik Vakarų šalyse. Tokie vairuotojai išvažiuoja į Europą mėnesiui ar net ilgiau.
Direktorius tvirtina, kad jo bendrovė neketina įsivežti į šalį pigesnės darbo jėgos – nemato prasmės: „Yra žmonių, kurių lūkesčiai yra didesni už galimybes, tačiau ilgainiui viskas stoja į vietas. Žinau, kad kai kurios įmonės tyčia samdo bulgarus, kad šiems reikėtų mažiau algos mokėti. O yra tokių kompanijų, kurios savo lėšomis apmoko jaunus vairuotojus – investuoja į savo būsimą darbo jėgą.“
Apie konkurentus kalbėti gerai – apsimoka?
Direktoriaus N.Roganovo apskaičiavimu, vienas tolimųjų reisų vilkikas per mėnesį atneša ne mažiau kaip 8 000 eurų pajamų. Vakarų šalyse tokia suma būtų juokinga. Ten dirbančio vilkiko vairuotojo suma siekia ne mažiau kaip 13 tūkst. eurų.
Prastas vairuotojas gali „prisigaudyti“ baudų. Geras – suras artimiausią ir teisingiausią kelią į tikslą, sutaupys degalų.
Apie pusė sėkmės priklauso nuo vairuotojo profesionalumo. Prastas vairuotojas gali prisigaudyti baudų. Geras – suras artimiausią ir teisingiausią kelią į tikslą, sutaupys degalų.
Lietuvos vežėjai, anot direktoriaus, Europoje užima svarbią rinkos dalį: „Baltijos šalyse Lietuva turi labiausiai išvystytą logistikos sektorių. Neskaičiuojant didžiausių bendrovių, turime per 3 000 mažų įmonių su dviem ar keturiais vilkikais. Dalyvaujame europinio lygio konkursuose ir juos laimime.“
N.Roganovo žiniomis, viena didžiausių tarptautinių pervežimų bendrovių „Girteka“ yra laimėjusi konkursą iš Belgijos gabenti „Volvo“ detales į Rusiją. „Transimeksa“ turi kontraktą su viena didžiausių Europos dažų gamintoja.
Kokia tai firma? „Negaliu atskleisti. Apie konkurentus mielai kalbu, tačiau savo ryšių neišduodame. Kodėl? Sužinoję kitų kompanijų vadybininkai puls skambinti mūsų partneriams su pasiūlymais – galime nukentėti“, – linksmai paaiškina verslo subtilybes direktorius.
