Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bandymas pakeisti Europos Sąjungos sutartį žlugo dėl britų nepritarimo. Pasiektų susitarimų dar nepakanka išgelbėti eurą

Davidas Cameronas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Davidas Cameronas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį atsisakė bandymo įtikinti Didžiąją Britaniją pakeisti bloko sutartį, kad būtų galima efektyviau kovoti su eurozonos skolų krize. Jiems taip pat nepavyko susitarti dėl euroobligacijų išleidimo, nors šį žingsnį kai kurie analitikai laikė vienintele priemone, galinčia išgelbėti eurą. Euroobligacijų išleidimui griežtai pasipriešino Vokietija.

„Galiu patvirtinti, kad Didžioji Britanija nedalyvauja diskusijoje apie sutarties persvarstymą“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas po to, kai britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareikalavo nuolaidų, kurioms ryžtis nebuvo pasirengusios nei Vokietija, nei Prancūzija.

Antras diplomatas patvirtino, kad derybos toliau vyks dėl naujo tarpvyriausybinio susitarimo 17-ai euro zonos valstybių ir kitoms, eurą įsivesti norinčioms šalims.

Nesugebėjimas išlaikyti Londono didina tikimybę, kad, kaip nuogąstauja kai kurie lyderiai, ES gali suskilti į „daugelio greičių“ Europą.

„Ši krizė sukals vinis į mūsų karstą, jei pasirinksime atstumti 27-ių Europą“, – per Europos dešiniojo sparno partijų susitikimą, kuris įvyko prieš viršūnių susitikimą, sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Įtakinga Europos narė Vokietija tvirtino, kad sutarties pakeitimas, kuris, kanclerės Angelos Merkel nuomone, yra reikalingas kovai su krize, turėtų apimti visas 27 valstybes, tarp jų – 10 euro neįsivedusių narių.

Tačiau D.Cameronas pagrasino vetuoti bet kokį panašų susitarimą, jei jam nebus suteiktos garantijos, kad bus apsaugoti, pasak jo, gyvybiškai svarbūs „britų interesai“.

„Jei negaliu gauti to, ko noriu, nedvejodamas vetuosiu 27-ių sutartį, nes nesirengiu vykti į Briuselį ir neginti mūsų šalies“, – sakė jis ketvirtadienį.

Pasak diplomatų, Londonas norėjo ir ateičiai užsitikrinti veto teisę dėl ES finansinio reguliavimo taisyklių tiems atvejams, jei manytų, kad iškilo grėsmė Britanijos interesams.

D.Cameronas pažadėjo ginti Londono Sitį, kuris vaidina didžiulį vaidmenį Britanijos ekonomikoje, nuo Briuselio kišimosi, o Prancūzija ir Vokietija tuo tarpu nori finansinių transakcijų mokesčio.

Sutarties pakeitimui turi vienbalsiai pritarti visos 27 ES narės. Pareiškime, kurį šią savaitę paskelbė „The Times“, D.Cameronas taip pat sakė, kad jei 17 euro zonos valstybių alternatyviai nuspręstų sukurti atskirą savo pačių sutartį, Britanija taip pat užsitikrintų savo interesų apsaugą.

Tokios su sutartimi susijusios institucijos kaip Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas „priklauso visoms ES valstybėms, ir jų naudojimui už 27-ių sutarties ribų aiškiai reikėtų garantijų“, pabrėžė jis.

Vokietija tvirtino, kad sutarties pakeitimas, kuris, kanclerės Angelos Merkel nuomone, yra reikalingas kovai su krize, turėtų apimti visas 27 valstybes, tarp jų – 10 euro neįsivedusių narių.

Per beveik 10 valandų derybas, trukusias visą naktį, ES lyderiams vis dėlto pavyko susitarti dėl gelbėjimo fondo ESM aukščiausios ribos – ji sieks 500 milijardų eurų. Tačiau diplomatai sako, kad šis skaičius bus peržiūrėtas kitų metų liepą, kai fondas ESM turės pradėti darbą.

Lyderiai taip pat susitarė išnagrinėti klausimą dėl dvišalių Tarptautinio valiutos fondo 200 mlrd. eurų paskolų suteikimo. 150 milijardų eurų iš šios sumos duos euro zonos valstybės, kad TVF turėtų daugiau išgalių kovoti su Europos skolų krize.

Britanijos sąlygos dėl ES sutarties pakeitimo – „nepriimtinos“, sako Prancūzijos vadovas

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį pareiškė, kad Didžiosios Britanijos premjero D.Camerono išdėstytos sąlygos mainais į pritarimą ES sutarties pakeitimams, yra „nepriimtinos“.

„Mes pageidavome susitarimo 27 lygiu“, – N.Sarkozy sakė po derybų maratono per ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris baigėsi apie 5 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku.

„Tai nebuvo įmanoma, žinant mūsų draugų britų poziciją“, – pridūrė jis.

N.Sarkozy nurodė: „Kad sutiktų su sutarties peržiūrėjimu tarp 27 ES šalių, D.Cameronas mūsų prašė to, ką mes visi laikome nepriimtina sąlyga – kad į sutartį būtų įdiegtas protokolas, suteikiantis Jungtinei Karalystei tam tikrų išlygų dėl finansinių paslaugų reguliavimo.“

„Mes negalėjome to priimti, nes galvojame priešingai – kad dalis pasaulio negandų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo“, – pabrėžė N.Sarkozy.

„Jeigu sutiktume su išlyga Jungtinei Karalystei, kiltų klausimas dėl didelės dalies labai reikalingo mūsų atlikto darbo, siekiant sureguliuoti finansų institucijas“, – pridūrė jis.

Prie euro zonos sutarties prisidės šešios jai nepriklausančios ES šalys

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy penktadienį nurodė, kad šešios šalys, šiuo metu nepriklausančios 17 šalių euro zonai, pasirašys sutartį dėl fiskalinės drausmės griežtinimo, siekiant išspręsti skolų krizę.

„Išvada tokia, kad 17 euro zonos narių ir šešios kitos šalys sudarys tarpvyriausybinę sutartį. Dvi kitos šalys dar neturi mandato dalyvauti“, – sakė H.Van Rompuy.

Šią sutartį pasirašys visos 17 euro zonos šalių, taip pat Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija. Čekija ir Švedija prieš apsispręsdamos nutarė pasikonsultuoti su savo parlamentais.

Tuo Vengrija, kaip ir Didžioji Britanija, šių įsipareigojimų nutarė neprisiimti.

ES lyderiams nepavyko susitarti dėl euroobligacijų

H.Van Rompuy penktadienį taip pat pranešė, kad nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl euro zonos šalių skolų apjungimo, nors daugelis tokį žingsnį laikė geriausiu euro krizės sprendimu.

Jei negaliu gauti to, ko noriu, nedvejodamas vetuosiu 27-ių sutartį, nes nesirengiu vykti į Briuselį ir neginti mūsų šalies, – sakė Davidas Cameronas.

„Šią naktį nesusitarėme dėl šio klausimo“, – atsakė H.Van Rompuy, paklaustas apie prieštaringai vertinamas euroobligacijas po ES viršūnių susitikimo, kuris laikomas paskutine viltimi išgelbėti eurą.

Tačiau Bendrijos prezidentas nurodė, kad jam ir kitiems aukštiems ES pareigūnams buvo suteiktas mandatas „tęsti mūsų darbą“, stiprinant integraciją tarp euro zonos šalių.

„Mes vėl tarsimės dėl šio klausimo – tikėkimės, ramesnėje atmosferoje“, – sakė H.Van Rompuy.

Kai kurie analitikai euroobligacijų išleidimą laiko vieninteliu žingsniu, galinčiu išspręsti niokojančią skolų krizę, dėl kurios euro zonai iškilo recesijos grėsmė. Tačiau Vokietija tebėra griežtai nusistačiusi prieš tokį sprendimą.

Vienas netikėtas H.Van Rompuy žingsnis supykdė Berlyną – ES prezidentas vėl pateikė pasiūlymą dėl euroobligacijų per pasitarimą, vykusį prieš viršūnių susitikimą.

Be to, Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy atskiroje spaudos konferencijoje paskelbė, kad būsimajam Europos finansinio gelbėjimo fondui – ESM – nebus suteikta banko licencija. Šis sprendimas buvo dar viena akivaizdi Vokietijos pergalė.

ES susitarė dėl naujos „auksinės taisyklės“ biudžetų deficitui reguliuoti

ES lyderiai penktadienį vis dėlto susitarė dėl naujos „auksinės taisyklės“, kuri padėtų sumažinti skolas. Dėl sprendimo prašyti šalių laikytis „subalansuotų“ biudžetų, kol jų įsiskolinimo lygis sumažės, buvo sutarta tik „iš principo“, nors siūloma įvesti „automatines pasekmes“ euro zonos šalims, kurios pažeidžia seniai ignoruojamą taisyklę, kad biudžeto deficitas negali būti didesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo tarpu šalių „metinis struktūrinis deficitas“ gali siekti 0,5 proc. BVP, o ne būti nulinis, sakoma preliminariuose nutarimuose, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.

„Struktūrinis“ deficitas apskaičiuojamas atmetus nepaprastuosius veiksnius, tokius kaip skolų išmokėjimas ir ekonominio ciklo veiksniai.

Kita vertus, diskutuojant dėl platesnio „fiskalinio pakto“ – pirmojo žingsnio valstybių mokesčių ir išlaidų vieningo reguliavimo link, dar lieka kai kurių neišspręstų klausimų. Pasak diplomatų, dar reikia suderinti tokio susitarimo teisines detales.

Visą naktį vykusios sudėtingos derybos prasidėjo niūria gaida, kai Europos centrinio banko (ECB) pirmininko Mario Draghi, kuris dalyvavo prieš viršūnių susitikimą vykusiose derybose su Vokietija, Prancūzija ir aukštais ES pareigūnas, komentarai sukėlė paniką rinkose. M.Draghi pareiškė, kad laukiami ECB veiksmai, siekiant supirkti smarkiai įsiskolinusių skolų obligacijas, būtų „riboti“ ir „laikini“.

ES viršūnių susitikimas sugrąžins pasitikėjimą euru, teigia Vokietijos kanclerė A.Merkel

Sprendimai, priimti naujausiame ES viršūnių susitikime, padidins pasitikėjimą skolų prislėgta euro zona, Vokietijos kanclerė A.Merkel pareiškė penktadienį, nepaisant Sąjungą draskančių nesutarimų, kaip spręsti krizę.

Labai džiaugiuosi, kad absoliuti ES šalių narių dauguma supranta ekonominės padėties sudėtingumą ir pavojingumą ir nusprendė padaryti labai labai didelį žingsnį į priekį, – sakė Dalia Grybauskaitė.

„Visada sakiau, kad 17 euro zonos valstybių reikia susigrąžinti pasitikėjimą. Manau, kad tai gali nutikti ir nutiks dėl šiandienos sprendimų“, – A.Merkel sakė po viršūnių susitikimo, su kuriuo siejamas euro išlikimas ateityje.

Per paryčiais pasibaigusį derybų maratoną lyderiai pasiekė „labai, labai svarbių rezultatų, nes mes pasimokėme iš savo klaidų ir praeities“, teigė kanclerė.

ECB vadovas M.Draghi taip pat sakė, kad šio susitikimo rezultatai yra „labai gera išeitis“ euro zonai.

„Tai taps pagrindu fiskaliniam paktui... už daug griežtesnę drausmę ekonomikos politikoje, ir tai aiškiai bus naudinga dabartinėje padėtyje“, – M.Draghi sakė žurnalistams, išvykdamas iš viršūnių susitikimo.

D.Grybauskaitė: ES sprendimai – didelis, bet dar nepakankamas žingsnis kovojant su skolų krize Europoje

ES šalių vadovų priimti sprendimai dėl griežtesnės ekonominės disciplinos yra svarbus žingsnis ilgalaikėje perspektyvoje, bet to dar nepakanka skolų krizei įveikti, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Labai džiaugiuosi, kad absoliuti ES šalių narių dauguma supranta ekonominės padėties sudėtingumą ir pavojingumą ir nusprendė padaryti labai labai didelį žingsnį į priekį stiprinant fiskalinę, ekonominę drausmę ir atsakingą elgseną su finansais“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė prezidentė.

„Tai didelis žingsnis, bet to matomai nepakanka. Tai yra vidutinės ir ilgesnės strateginės reikšmės žingsniai. Procedūros, galimi sutarčių keitimai ir ratifikavimo procesai gali užtrukti. O šiandien greičiausia rinkos sureaguos, kad grynųjų pinigų padaugėjo, bet gal ne tiek, kiek tikėjosi“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

D.Grybauskaitės teigimu, priimti sprendimai rodo Europos vienijimąsi, o ne skilimą.

„Viena šalis pati save izoliavo nuo europinių sprendimų, o visos kitos arba prisijungė iš karto, arba dar turi pasiderinti su parlamentais dėl formos, tačiau neprieštaravo. Netgi euro zonos 17 šalių, kurios glaudžiau bendradarbiauja ekonominės politikos klausimais, atveria duris prisijungti visoms valstybėms, kurios nori vykdyti atsakingą ekonominę ir fiskalinę politiką. Tai reiškia, kad Europa ne skyla, o vienijasi“, – kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad ryžtingi bendri Europos sprendimai buvo reikalingi jau seniai.

„Visas Baltijos ir Šiaurės regionas, kuris ir anksčiau pasižymėjo atsakinga finansine elgsena, palaiko tokius žingsnius. Tai neišvengiama, būtina, ir tai reikėjo daryti gerokai anksčiau ir nelaukti, kol rinkos pradės linčiuoti kiekvieną šalį atskirai“, – kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, susitarimų forma nėra tokia svarbi kaip turinys.

„Ar sutartis bus keičiama, ar bus atskiri protokolai – jau techninės detalės. Svarbiausia yra turinio susitarimai, kad turi būti subalansuoti biudžetai ekonominio ciklo metu, automatinės sankcijos už Mastrichto kriterijų nevykdymą. Daugelio dalykų kai kurios šalys nesilaikė ir turėdamos Stabilumo paktą, ne visoms šalims pakakdavo politinės valios ir atsakomybės, todėl ir reikia bendrų susitarimų“, – sakė prezidentė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką