D.Medvedevas ir A.Merkel, taip pat Prancūzijos premjeras Francois Fillonas, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris simboliškai atidarė „Nord Stream“ terminalą Vokietijos šiaurės rytiniame mieste Lubmine, pabrėždami jo strateginę svarbą.
Rusijos duomenimis, nutiesti „Nord Stream“ atsiėjo 8,8 mlrd. eurų, nurodoma BBC tinklalapyje.
Tai ilgiausias pasaulyje dujotiekis, einantis jūra: jo ilgis – 1224 kilometrai.
„Šio dujotiekio atidarymas yra didelis įvykis, svarbus stiprinant ryšius tarp Rusijos ir Vokietijos, tarp Rusijos ir Europos, – D.Medvedevas sakė prieš šią ceremoniją. – Tai taip pat yra žingsnis užtikrinant energetikos išteklių tiekimą Europai.“
A.Merkel sakė, kad „Nord Stream“ yra „vienas iš didžiausių mūsų laikų infrastruktūros projektų“ ir kad Rusija yra esminė ir patikima energetikos partnerė.
Pirmuoju iš planuojamų dviejų 1 224 kilometrų ilgio vamzdynų, nutiestų Baltijos jūros dugnu, gamtinės dujos iš telkinių Sibire pradėjo tekėti tiesiogiai į Vokietiją.
Šį projektą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“, Vokietijos koncernai BASF ir EON, Olandijos bendrovė „Gasunie“ ir Prancūzijos energetikos įmonė „GDF Suez“.
Kai abu „Nord Stream“ vamzdynai pradės veikti visu pajėgumu ateinančių metų pabaigoje, jais tikimasi mažiausiai 50 metų tiekti Europos Sąjungai (ES) 55 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet. Šio dujų kiekio pakaks aprūpinti maždaug 26 mln. namų, nurodė „Nord Stream“ atstovai.
„Nord Stream“ eksploatacija pradedama tuo metu, kai Europos Sąjunga (ES) ėmėsi iš naujo vertinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, šiuo metu tiekiančios daugiau nei ketvirtadalį Europoje suvartojamų dujų.
Rusija šį vamzdyną techninėmis dujomis pradėjo pildyti dar rugsėjį. Maskva tikisi, kad „Nord Stream“ padės sumažinti priklausomybę nuo Ukrainos ir kitų tranzito šalių, su kuriomis kildavo konfliktų dėl kainų, kai kada netgi sutrikdydavusių dujų tiekimą.
Tačiau dėl šio projekto buvo įnirtingai ginčijamasi nuo pat 2005 metų, kai tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis vadovavo šios sutarties pasirašymui.
Šiuo metu G.Schroederis yra „Nord Stream“ valdybos pirmininkas.
Lenkija ir Baltijos šalys ilgą laiką reiškė nerimą dėl „Nord Stream“, aplenkiančio jų teritorijas, argumentuodamos, kad bus paliktos likimo valiai, kai mėgins derėtis dėl dujų tiekimo iš Rusijos.
Švedijai reiškė didelį susirūpinimą dėl galimų ekologinių pasekmių Baltijos jūrai, kai vamzdynas bus nutiestas jos dugnu, tačiau „Gazprom“ šių argumentų nesureikšmino.
Tačiau kritikai sako, kad „Nord Stream“ politiniame lygmenyje dar labiau susies Europos Sąjungą su Rusija, nors nėra išsklaidytos rimtos abejonės, ar Maskva pasiryžusi laikyti demokratijos ir įstatymų viršenybės principų.
„Nord Stream" padidins tiekimo saugumą, tačiau taip pat padidins priklausomybę nuo Rusijos, – šią savaitę rašė konservatyvios pakraipos Vokietijos dienraštis „Allgemeine Zeitung“. – Šie ištekliai per daug svarbūs, kad priklausytų nuo vieno tiekėjo – svarbiausia įvairovė. ES turi skatinti tiekimo projektus, kurie nepatirtų Rusijos įtakos.“
Tačiau A.Merkel tvirtino, kad Rusija gali būti patikima pagrindinė Europos energetikos sąjungininkė.
„Kalbant apie energetikos išteklių tiekimo užtikrinimą, be abejo, taip pat privalome kalbėtis apie diversifikaciją, tačiau galime sakyti, jog neskaitant diversifikacijos, Rusija yra viena išskirtinių mūsų energetikos išteklių tiekėjų“, – sakė ji.
„Tiekimo šaltiniai turi būti patikimi. Štai kodėl mes dešimtmečius liksime prisirišę vieni prie kitų“, – pridūrė kanclerė.
