Naujasis ECB prezidentas Mario Draghi ėmėsi priemonių bent kiek sutvardyti nerimstančią euro krizę.
„Na ir pradžia. Dabar didelis klausimas, ar ECB tikrai yra pasiryžęs daryti viską, kad nurimtų euro krizė“, – klausė Carstenas Brzeskis, „ING Group“ ekonomistas, naująjį ECB vadovą jau praminęs Super Mario.
Trečiadienį Europos lyderiai iškėlė klausimą apie 17 narių turinčios euro zonos skaldymą, mat Prancūzija ir Graikija traktuoja Graikijos referendumą dėl naujo ES pagalbos paketo kaip svarstymą dėl išstojimo iš euro zonos.
Atsinaujinus nerimui dėl euro zonos krizės iki rekordinių aukštumų augo Italijos skolinimosi kaina. Jos obligacijos pasiekė euro zonos rekordą – 6,39 proc., o po ECB sprendimo sumažėjo iki 6,14 proc.
Airijos finansų ministras trečiadienį ragino ECB paspartinti įsiskolinusių šalių, tokių kaip Italijos, obligacijų pirkimą, kad būtų sustabdytas krizės plitimas.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pabrėžė, kad nerimas dėl euro zonos ateities gali blogai atsiliepti ir Lietuvai. Visų pirma šaliai esą gali brangti skolinimasis.
Skolintis bus pigiau
SEB banko vyriausiosios ekonomistės Vilijos Tauraitės teigimu, ECB sprendimas paskatins ekonomiką, nes pigs paskolos.
„Ekonomika būtų skatinama taip, kad pigtų kredito ištekliai. Galutiniam vartotojui skolinimasis būtų palaikomas didesniame aktyvumo lygyje. ECB palūkanų norma yra bazinė, atitinkamai į jos pokyčius reaguoja ir bankų skolinami ištekliai“, – sakė ekonomistė.
V.Tauraitė pabrėžė, kad sprendimas iš tiesų buvo netikėtas. Naujasis banko valdybos pirmininkas esą pabrėžė, kad imsis ryžtingų veiksmų, kad galėtų tinkamai reaguoti į situaciją.
Ekonomika stingsta
Pastaruoju metu skelbti makroekonominiai rodikliai rodo, kad Europa pamažu grimzta į recesiją.
Netikėtai išaugo svarbiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – nedarbas, Europos pramonės sektorius traukiasi jau trečią mėnesį iš eilės.
Ekonominės kooperacijos ir vystymo organizacija prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs tik 1,6 proc., kitąmet vos 0,3 proc.
