Euro įvedimui reikalingus kriterijus atitinkanti Estija į euro zoną žengia pergalingomis nuotaikomis. Tačiau kitos euro zonai dar nepriklausančios Europos valstybės neskuba sekti Estijos pavyzdžiu, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė.
Tiesa, ne visi estai mano, kad euro įvedimas yra teisingas žingsnis. Apklausos rodo, kad šią valiutą palaiko maždaug pusė šalies gyventojų.
Talino senamiestyje vykstanti Kalėdų mugė atrodo lyg pasaka. Čia dirbantys prekeiviai viliasi, kad euro įvedimas šaliai atneš naudos. „Euras paskatins prekybą, ateis naujų verslų“, – BBC žurnalistui sakė viena karštu vynu prekiaujanti ir jo kainą jau eurais nurodanti moteris.
Laisvės simbolis
„Aš truputį liūdžiu, nes krona buvo Estijos nepriklausomybės simbolis“, – kalbėjo kitas mugės prekeivis. Panašius žodžius, kad krona yra vienas Estijos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos simbolių, galima išgirsti dažnai. Dauguma estų teigia, kad pasiilgs šviesių banknotų, kurie yra gerokai mielesni jų akiai nei eurai.
Tačiau vargingai gyvenančioms šeimoms euro įvedimas kelia didelį susirūpinimą. Štai Kaja Kruusamagi pasiimti labdaros organizacijos skirto maisto paketo atėjo su 15-os mėnesių kūdikiu ir vyru, kuris turi staliaus profesiją, tačiau šiuo metu yra bedarbis.
K.Kruusamagi guodėsi, kad be šio kas savaitę gaunamo davinio – duonos, daržovių ir vaisių – ji su vyru nesugebėtų išmaitinti keturių vaikų. Šeimos gaunamos socialinės išmokos netrukus bus dar apkarpytos. Vadinasi, per mėnesį šeima turės išgyventi už 256 eurus (maždaug 883 litus).
„Įvedus eurą, viskas pabrangs. Pragyvenimo lygis Estijoje yra žemesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Bet kai turėsime tą pačią valiutą, kainos pakils iki ES lygio“, – nuogąstavo moteris.
Didžiulis valstybės išlaidų mažinimas, kurio reikėjo, kad Estija galėtų prisijungti prie euro zonos, nedarbo lygį šalyje iškėlė į 16 proc. aukštumas. Todėl tikimybė, kad K.Kruusamagi vyras artimiausiu metu ras darbą, yra labai menka. Tačiau neaišku ir tai, ar jam radus darbą šeimos gyvenimas pagerėtų, mat darbo užmokestis Estijoje taip pat yra smarkiai sumažintas.
„Europos rublis“
Vienas iš tų, kurie nepalaiko euro įvedimo, yra Antis Poolametsas. Jis vilki marškinėlius, ant kurių nugaros puikuojasi užrašas „Tegyvuoja Estijos kronos, teišnyksta euras!“.
A.Poolametsas lygina eurą su Rusijos rubliu, kurį estai naudojo XX amžiuje per sovietų okupaciją. Vyras baiminasi, kad ilgus metus apdairią finansinę politiką vykdžiusi Estija turės mokėti turtingesnių, tačiau pinigus švaistančių šalių skolas.
„Mūsų Vyriausybės skola – mažiausia Europoje. Mes niekada negyvenome aukščiau savo galimybių. Tačiau dabar mes sėdime vienoje valtyje su Graikija ir Airija. Mes turėsime apmokėti blogų bankų ir blogų bankininkų skolas“, – piktinosi A.Poolametsas.
Savo ruožtu Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas įsitikinęs, kad pagalba kitoms šalims yra ES esmė. Jis aiškino, kad Estijos sugebėjimas atitikti euro įvedimui reikalingus kriterijus rodo, jog euro zonos biudžetui keliami tikslai gali būti įgyvendinti.
„Euras yra labai svarbus. Jis padaro Europą konkurencingesnę ir padeda geriau veikti bendrai rinkai. Neįmanoma vėl padaryti taip, kad 27 ES narės turėtų skirtingas 27 valiutas“, – tvirtino J.Partsas.
Grįžus į Kalėdų mugę, dienos šviesa jau blėsta, oro temperatūra krinta, o prekybininkai pamažu palieka savo prekystalius. Kai kuriems iš jų prisijungimas prie euro zonos atrodo šiurpi perspektyva. Tačiau kitiems euras ir mažiausios skolos yra ženklas, kad per 20 metų nepriklausomybės Estija ne tik pasivijo Vakarus, bet ir juos pralenkė.
