Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Euro zonos krizė nuodija ir Vokietiją

Wolfgangas Schauble ir Angela Merkel
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Wolfgangas Schauble ir Angela Merkel
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Skolų krizės eskalavimas euro zonos periferijoje pradėjo nuodyti Vokietiją ir kitas pagrindines pinigų sąjungos valstybes.

Kredito įsipareigojimo neįvykdymo sandoriai, atspindintys Vokietijos, Prancūzijos ir Olandijos obligacijų riziką, šią savaitę smarkiai ūgtelėjo ir pralenkė ne euro zonos valstybes Skandinavijoje, rašo „The Telegraph“ interneto svetainė.

„Vokietija negali gelbėti kitų šalių nebankrutuodama pati“, – pareiškė Frankfurto universiteto profesorius Wilhelmas Hankelis. Panašios nuomonės laikosi ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble. „Vokietija nesimaudo piniguose, ji skęsta skolose“, – šią savaitę nesusilaikė nepasakęs W.Schauble.

Nors Vokietijos viešojo ir privataus sektoriaus skolos nėra milžiniškos, jos yra pakankamai didelės šaliai, susiduriančiai su ūmiu visuomenės senėjimu. Atsižvelgiant į demografinę padėtį, Vokietija yra viena labiausiai įsiskolinusių valstybių pasaulyje.

Vokietija negali gelbėti kitų šalių nebankrutuodama pati, – Wilhelmas Hankelis

Pranešimai, kad Europos Sąjungos (ES) pareigūnai dėlioja planus padvigubinti dabar 440 mlrd. eurų siekiančią savo dalį ES pagalbos mechanizme, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė didžiulį pasipiktinimą Vokietijoje. Briuselis paneigė turintis tokių planų, tačiau kalbos nenutilo – rinkos puikiai suvokia, kad sumos, kurią šiuo metu turi Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), nepakaktų, jei prireiktų gelbėti ne tik Airiją, bet ir Portugaliją bei Ispaniją.

Europos gelbėjimas – našta

Rinkos įsitikinusios: Portugalijai prireiks paramos, o Ispanija – taip pat pavojuje. Vis dažniau prabylama ir apie tai, kad sudėtingoje padėtyje atsidūrė Italija.

Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ vadovas Axelis Weberis šią savaitę, sakydamas, kad euro zonos valstybės gali didinti EFSF, pripažino, kad ES teks gelbėti Portugaliją ir Ispaniją. „750 mlrd. eurų turėtų neužtekti. Jeigu taip nutiks, mes padidinsime fondą. Vyriausybės darys tai, kas būtina“, – sakė A.Weberis.

Tačiau neaišku, ar vyriausybės tikrai tam ryšis. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel populiarumui kiltų pavojus, jeigu karpydama išmokas savo šalyje ji didintų finansavimą prasiskolinusioms euro zonos šalims.

Kyla klausimas, kada Vokietija pasakys, kad nebegali tempti tokios naštos. „Aš bijau, kad Vokietijos vadovai praranda bendros Europos gerovės viziją“, – sakė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Jeanas Claude'as Trichet.

Ateitį nulems teismas

Europos likimą netrukus gali nuspręsti Vokietijos Konstitucinis teismas, nagrinėjantis ekonomikos profesorių ieškinį, kuriame teigiama, kad planas gelbėti Graikiją buvo nesuderinamas su Konstitucija ir Mastrichto sutarties įsipareigojimais. Taip pat teismas svarstys EFSF legalumą ir ECB obligacijų pirkimą.

„Tai buvo aiškūs įstatymų pažeidimai ir joks teisėjas negali to ignoruoti. Aš įsitikinęs, kad teismas uždraus tokias išmokas ateityje“, – sakė vieno iš ieškinių bendraautorius profesorius Wilhelmas Hankelis.

Vasario mėnesį turėtų paaiškėti, ar jis teisus. Jeigu taip, sulauksime naujo posūkio euro zonos krizėje.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką