Tai vienu procentiniu punktu daugiau, palyginti su 2010 m. rudenį atlikto ankstesnio tyrimo duomenimis, ir 15 procentinių punktų daugiau, palyginti su 2009 m. pavasarį atliktu tyrimu. Taip pat vis daugiau europiečių mano, kad, siekiant įveikti krizę ir ateityje išvengti problemų, reikia ES veiksmų ir tvirtesnio Europos bendradarbiavimo. Beveik 8 iš 10 europiečių mano, kad, ES valstybėms narėms labiau derinant ekonomikos politiką, būtų galima veiksmingai spręsti ekonominės padėties klausimus.
„Paskutiniame „Eurobarometro“ tyrime patvirtinama, kad Europos Sąjunga pamažu atsigauna po krizės. Žmonės mano, kad ES imasi veiksmingų kovos su krize priemonių ir kad ekonomika atsigauna, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Iš tyrimo taip pat matyti, jog dauguma žmonių mano, kad ES šiuo metu eina teisinga kryptimi. Piliečiai tikisi, kad ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės toliau spręs bendrą ekonomikos augimo rėmimo ir darbo vietų kūrimo klausimą. Jeigu visi veiksime atsakingai, įveikusi krizę, Europa taps stipresnė nei iki jos.“
Nors bendra tendencija ES yra teigiama, šalyse, kur vis dar yra ekonomikos nuosmukis ir didėja nedarbas, tebetvyro skeptiška nuotaika.
Nors bendra tendencija ES yra teigiama, šalyse, kur vis dar yra ekonomikos nuosmukis ir didėja nedarbas, tebetvyro skeptiška nuotaika. Skiriasi optimistiškiau ir pesimistiškiau padėtį vertinančių šalių nuomonės. Daug valstybių narių mano, kad ekonomikos krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį. Priešingos nuomonės laikosi šalys, kurios stengiasi įveikti krizę, pavyzdžiui, Portugalija (80 %) ir Graikija (78 %). Lietuvoje nuomonės pasidalijo perpus: 45 proc. respondentų mano, kad ekonomikos krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė didžiausią lygį, o priešingos nuomonės laikosi 48 proc. Panaši nuomonė ir kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 43 proc. ir 44 proc. respondentų mano, kad sunkiausias krizės laikotarpis jau praėjo. Estijoje padėtį teigiamai vertina daug daugiau žmonių – 64 proc. apklaustųjų.
Europiečiai toliau labai palaiko idėją, kad „bendradarbiaudami esame stipresni“: 79 % (2 procentiniais punktais daugiau, palyginti su padėtimi 2010 m. rudenį) pritaria „didesniam visų ES valstybių narių ekonomikos politikos derinimui“, 78 % (3 proc. punktais daugiau) pritaria „didesnei ES vykdomai priežiūrai, kai viešosios lėšos panaudojamos bankams ir finansų įstaigoms gelbėti“, 77 % (2 proc. punktais daugiau) pritaria „didesnei ES vykdomai didelių finansinių grupių veiklos priežiūrai“ ir 73 % (2 proc. punktais daugiau) mano, kad „svarbesnis ES vaidmuo reglamentuojant finansines paslaugas“ būtų veiksminga priemonė.
Piliečiai ir toliau mano, kad šalinant ekonomikos krizės padarinius ES imasi veiksmingiausių priemonių, pralenkdama nacionalines vyriausybes (žr. priedo 5 grafiką). ES lieka pirmoje vietoje (22 %, 1 proc. punktu mažiau), nuo jos mažai atsilieka nacionalinės vyriausybės (20 %, proc. punktai nepasikeitė). Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys (14 %, 2 proc. punktais mažiau) prarado trečios vietos poziciją, kurią užėmė Tarptautinis valiutos fondas (15 %, proc. punktai nepasikeitė). Nuo 2010 m. pavasarį atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Jungtinės Valstijos (7 %, 1 proc. punktu daugiau) trečią kartą iš eilės atsilieka nuo tarptautinių organizacijų. Lietuvoje 52 proc. respondentų mano, kad ES ėmėsi veiksmingų priemonių šalindama krizės padarinius.
2011 m. pavasario „Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2011 m. gegužės 6–26 d individualiai apklausus respondentus. Iš viso pokalbiuose dalyvavo 31 769 žmonės iš visų 27 ES valstybių narių ir šalių kandidačių.
