Leidinio teigimu, jau trečiadienį Vokietijos ir Prancūzijos Finansų ministerijų atstovai susitiko su didžiausių bankų atstovais, kad aptarų, kokiu būdu bankai gali patys padengti dalį Graikijos skolų.
Leidinys pažymi, kad šis reikalas yra labai subtilus, mat norima pasiekti, jog privatus sektorius ant savo pečių pasiimtų dalį Graikijos skolų ir Graikijoje nebūtų paskelbtas defoltas. Tačiau jeigu bankai įprastiniu būdu perimtų Graikijos skolas, reitingų agentūros vis tiek greičiausiai paskelbtų defoltą. „The Wall Street Journal“ rašo, kad yra susitarta dėl plano, kaip refinansuoti Graikijos skolas, tačiau nežinia, ar jį pavyks įgyvendinti.
Sprendimas dėl bankų veiksmų bus priimtas ne anksčiau liepos 3 dienos, kuomet euro zonos finansų ministrai vėl susitiks aptarti Graikijos problemų.
Leidinys skelbia, kad daugiausia Graikija yra pasiskolinusi iš Prancūzijos bankų (56,7 mlrd. dolerių ), antroje vietoje – Vokietija (33,97 mlrd. dolerių).
Dėl galimo defolto Graikijoje bijoma ne tik euro zonos šalyse, bet ir Europos Sąjungos valstybėse, kurios nėra įsivedusios euro. Kaip skelbia latvių leidinys „Dienas Bizness“, analitikai teigia, jog defoltas Graikijoje gali vėl sukrėsti ir Latvijos finansų sistemą. Leidinio kalbinti ekspertai teigia, kad Graikijos krizės pagilėjimas pirmiausia gali smogti būtent Europos Sąjungos periferijai ir jos finansiniam sektoriui ir tik vėliau kitoms, ekonomiškai stipresnėms valstybėms.
Latvijos „Hipo fondi“ finansų analitikas Aleksėjus Marčenko sakė, kad defoltas Graikijoje pirmiausia sąlygotų kreditavimo užšaldymą Europoje, investuotojai taps dar atsargesni, o tai gali smarkiai apsunkinti tokių šalių kaip Latvija įmonių sugebėjimą pritraukti finansų. Specialistas teigia, kad vėliau krizė palies ir didesnes Europos Sąjungos valstybes, o tai vėl smogs ir mažesnėsm šalims, nes sumažės jų galimybė ekprottuoti prekes.
