Kaip skelbia guardian.co.uk, Italijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų palūkanų norma pasiekė beveik 6,3 proc., o Ispanijos – beveik 6,5 proc. Jeigu palūkanų norma pasieks 7 proc., tai reikš, kad šalys prarado tarptautinių rinkų pasitikėjimą.
Tiesa, krizė Italijoje ir Ispanijoje teigiamai atsiliepė Didžiosios Britanijos skolinimosi palūkanoms – dabar jos siekia rekordiškai mažus 2,76 proc., ir tai reiškia, kad ši šalis dabar laikoma finansine užuovėja, lyginant su kitomis Europos valstybėmis bei JAV. „Rabobank“ analitikė Jane Foley teigė, kad Didžiosios Britanijos ekonomika nors ir nėra „labai patraukli“, ji yra ne tokia niūri kaip daugelio šalių.
Kaip skelbia „Markit“, nors Italija ir paskelbė keturių metų taupymo planą, šios šalies ekonomikai remti reikalingų investicijų dydis gąsdina investuotojus. „Reuters“ praneša, kad antradienį aptarti sudėtingą finansinę šalies situaciją susitiks Italijos ekonomikos ministras, Italijos banko vadovas, finansinių institucijų atstovai. Italijos premjeras Silvio Berlusconi trečiadienį turėtų paskelbti su šalies finansų krize susijusį pranešimą.
Nerimas dėl gilėjančios skolų krizės savo žingsnius verčia permąstyti ir Europos centrinio banko (ECB) vadovus. CNBC praneša, kad ECB gali atsisakyti trečio palūkanų normų didinimo etapo – anksčiau buvo planuojama, kad 1,5 proc. skolinimosi palūkanos spalio mėnesį bus pakeltos ketvirtadaliu procento, tačiau dabar bijoma, kad tai gali dar pabloginti Europos finansinę situaciją.
