„Euro zona kaip ekonomikos projektas ir šiandien turi savo racionalumą. Bėdos prasidėjo, kai projektas pradėjo tapti labiau politiniu – pavyzdžiui, kai Graikija 2001 metais buvo priimta į euro zoną nusižengiant Mastrichto kriterijams daug labiau nei tada, jei į euro zoną būtų buvusi priimta Lietuva“, – teigė G.Nausėda
Jei euro zona sužlugtų, ekonomisto teigimu, tektų atlikti atvirkštinį veiksmą to, kas buvo atlikta 1999 metais – eurai būtų keičiami į senas valiutas. Graikijai, pavyzdžiui, tai būtų skausminga, nes 1999 metų kursu grąžinti valiutos nebebūtų įmanoma, tačiau Vokietija esą puikiausiai galėtų įsivesti savo markę 1999 metų santykiu.
„Dramatiškų pokyčių nebūtų. Lietuvai pasirinkimas natūralus – turėtumėte svarstyti, ar mums ieškoti inkaro pakaitalo valiutos, ar pasinaudoti proga ir pereiti prie laisvos valiutos kurso sistemos“, – svarstė G.Nausėda.
Ekonomisto teigimu, būtų netikslinga ir pavojinga eiti prie laisvo valiutos kurso. Tektų dirbti formuojant nepriklausomų pinigų politiką, o Lietuvoje tam nėra pakankamų įgūdžių, žinių, patirties.
„Tikslinga rinktis naują inkaro valiutą – logiškiausia būtų Vokietijos markė – stabili ir patikima valiuta. Bet aš netikiu, kad taip gali atsitikti“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, realesnis scenarijus – iš euro zonos viena kita valstybė pasitrauks, bet branduolys išliks.
Realus Graikijos išstojimo iš euro zonos scenarijus. „Graikijos norais suvaldyti situaciją aš nelabai tikiu. Tuo netiki ir Europos Sąjungos politikai“, – sakė G.Nausėda.
„Negali sakyti, kad graikai nieko nesiima, jie ketina įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Pareigūnai žada atsisakyti vieno mėnesio atlyginimo“, – pridūrė banko atstovas.
Be to, ekonomisto teigimu, liūdną euro zonos padėtį liudija ir tai, jog nė viena valstybė nesilaiko Mastrichto kriterijų: „Suomija prieš porą mėnesių vienintelė laikėsi Mastrichto kriterijų, dabar nebėra nė vienos tokios valstybės. Jei šiandien būtų kuriama euro zona, nė viena valstybė į ją negalėtų įstoti.“
Ekonomika lėtėja
SEB bankas nekeitė Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitų metų augimo prognozę sumažino.
Šiemet BVP turėtų augti 6,5 proc., kitąmet – 4 proc., 2013 metais – 4,5 proc.
„Tikėjomės didesnių čempionato pasekmių. Pridedant teigiamas pasekmės turistų ir vartojimo, BVP daugiau galėjo augti net 0,3 proc. per metus. Bet tiek daug turistų neatvažiavo, rinktinė pralaimėjo makedonams, mes nusiminėme, mažiau vartojome“, – juokavo G.Nausėda, pridurdamas, kad daug vilčių buvo dedama į turizmą, tačiau lūkesčiai nepasiteisino.
