Antradienį JAV aukštutiniai rūmai (Senatas) patvirtino, o prezidentas pasirašė kompromisinį didžiausios leistinos skolos padidinimo sutarimą. Paskutinę dieną Jungtinės Valstijos išvengė nemokumo, tačiau, užuot sumažėjęs, investuotojų nerimas tik padidėjo.
Stiprėja nerimas, kad dėl priverstinių išlaidų karpymo JAV ūkį vėl ištiks recesija. Investuotojus išgąsdino Harvardo universiteto profesoriaus M.Feldsteinas pareiškimas, kad atsinaujinsiančios recesijos JAV tikimybė yra 50 proc. Nerimas dėl ūkio augimo tvarumo didėja ir dėl pastaruoju metu itin prastų ūkio rodiklių. Vakar investuotojus smarkiai nuvylė amerikiečių išlaidų duomenys.
Birželį JAV vartotojų išlaidos, palyginti su geguže, sumažėjo 0,2 proc., nors tikėtasi, kad išlaidos nekis. Amerikiečių išlaidos sumažėjo pirmąkart nuo 2009 rugsėjo. Vartotojai neskuba pirkti dėl menkų galimybių rasti darbą ir dėl mažėjančių realių pajamų. Be to, dėl antradienio politikų sutarime numatytų viešųjų išlaidų karpymų, tikėtina, vartojimas sumenks dar labiau.
Prislopus nerimui dėl JAV skolų, investuotojai vėl prisiminė Europos skolas. Investuotojų akiratyje – Italija ir Ispanija, dvi PIIGS šalys dar nepaprašiusios finansinės paramos. Vakar pastarųjų šalių kredito rizika, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę (CDS), padidėjo 5–10 proc., vėl pasiekdama visų laikų rekordą. Italijos CDS (361 baziniai punktai) ir ypač Ispanijos (420) CDS yra
jau visai nebetoli kritinės ribos (paprastai apie 500 punktų), kurią pasiekus šalys jau nebegali tenkinti savo finansinių poreikių savarankiškai.
