„Deja, nereikia būti Nobelio premijos ekonomikos laureatu, kad suprastum, jog Graikijai bankrotas ne gresia, o ji jau yra bankrutavusi. Daugelis situaciją komentuojančių žmonių apsimeta, kad Dominique'as Straussas-Kahnas pasakė kažką baisaus, pasiūlęs nurašyti Graikijos skolas, tačiau apie tai kalba – be abejo, pašnibždomis – visos Europos politiniai lyderiai. Todėl kyla klausimas, ar gali Europa kažką padaryti tam, kad pasipriešintų šiam procesui, o galbūt finansinė krizė jau atskleidė ir politinį bankrotą“, – rašo leidinio redaktorius.
H.Gattegno teigimu, dabartinę Graikijos padėtį iššaukė susiskaldymas Europoje ir tai, kad visi pro pirštus žiūrėjo į tai, jog Graikijoje – „korumpuota ir neatsakinga sistema“, niekas net neketino kovoti su mokestiniais nusikaltimais bei šešėline ekonomika. Redaktoriaus manymu, didi europietiška svajonė virto košmaru.
Europos tautos nebenori gyventi kartu ir džiaugsme, ir varge
„Daugybę metų Europos Sąjungos kūrimas piliečiams atrodė kaip idealas. Visi prieštaravimai buvo atmetami progreso ir vieningos minties vardan, o Europos Sąjungos plėtros šalininkai buvo pliekiami už tai, kad nesugeba suprasti, kas yra geriau. Vieningo mąstymo vardan nuo vieningos rinkos mes perėjome prie vieningos valiutos. Visuomenė buvo pastatyta prieš įvykusį faktą. O dabar jai aiškinama, kad katastrofą buvo galima numatyti. Stebėtina, kad Graikijos ar Ispanijos gyventojų pyktis neįgauna dar griežtesnių formų“, – rašoma publikacijoje.
Publikacijos autorius konstatuoja, kad puiki europietiška utopija buvo diskredituota. „Europos tautos nebenori gyventi kartu ir džiaugsme, ir varge. Vokiečiai, suomiai, olandai (taip pat ir prancūzai) atsisako mokėti už graikų beprotybę. Kaip juos galima už tai kaltinti? Vadovaujantis logikos dėsniais viskas turėjo baigtis Graikijos pasitraukimu iš euro zonos. Arba Vokietijos pasitraukimu. Priešingu atveju euro išgelbėjimas rizikuoja tapti svarbesne užduotimi nei Europos stiprinimas. Ir sprendimus priims toli gražu ne piliečiai“, – rašoma straipsnyje.
