2008 metais JAV bankrutavo didžiausias valstybės investicinis bankas „Lehman Brothers“, turėjęs per 600 mlrd. JAV dolerių skolų. Bankrotas paženklino finansinės krizės pradžią, iš kurios išlipęs pasaulis jau laukia antrosios krizės bangos.
Amerikos finansų institucijos, siekdamos pasiskiepyti prieš krizę, ypač atsargiai išdavinėja paskolas ir vengia verslo santykių su Europos kolegomis – tokie žingsniai gali apsunkinti Europos bankų finansavimo klausimus.
Panašūs pasitraukimai, tik daug didesniais mastais, lėmė ir „Lehman Brothers“ bankrotą – bankai, rizikos draudimo fondai ir kitos įmonės ėmė saugoti savo interesus ir nutraukė bendradarbiavimą su banku nepaisant to, kad tokie veiksmai tik paskatino krizės plitimą.
„Ši krizė turi potencialą būti daug blogesne nei „Lehman Brothers“ krizė, – teigė vengrų kilmės JAV investuotojas George'as Sorosas. – Štai kodėl problema yra tokia rimta. Europoje trūksta politinės valios sukurti instituciją, kuri galėtų valdyti bankų krizę, ir niekas neturi jokio supratimo, ką tokia institucija galėtų nuveikti.“
G.Sorosas yra vengrų kilmės JAV investuotojas, išgarsėjęs dar 1992 metais, kai per dieną sugebėjo uždirbti 1 mlrd. JAV dolerių. Lietuviams jis gerai žinomas kaip Atviros Lietuvos fondo (ALF) įkūrėjas – nepriklausomos nevyriausybinės nepelno organizacijos, kurios pagrindinis tikslas buvo remti atviros, demokratinės, pilietinės visuomenės kūrimąsi pereinamuoju laikotarpiu.
Augantį investuotojų nerimą atskleidė ir antradienio biržų prekybos rezultatai – JAV ir Europos akcijos pigo po 1 proc., o bankų akcijos pastaruoju metu krito 5 proc.
Europos bankų akcijos dabar yra pigiausios nuo 2009 metų kovo mėnesio, kai visa bankinė sistema vis dar drebėjo nuo „Lehman Brothers“ griūties.
Artimiausiomis savaitėmis 17 euro zonos valstybių turi apsispręsti dėl to, ar parems dar liepą priimtą pagalbos Graikijai planą.
Trečiadienį paaiškės, ar padėti Graikijai imsis Vokietija, ketvirtadienį pasaulis išgirs Suomijos nuomonę šiuo klausimu.
Nors Europos lyderiams ir nepavyko nuraminti rinkų, jie ir toliau imasi priemonių krizei tramdyti. Naujos kredito linijos buvo įkurtos paramos reikalingoms institucijoms, Europos centrinis bankas pradėjo pirkti įsiskolinusių šalių obligacijas.
Blogiausia esą, kad euro krizė pasiekė ir Vokietiją ir Prancūziją, kurių finansinė gerovė yra būtina tam, kad nesugriūtų ir kitos valstybės.
