Patekti į Yang Jiahe būstą galima per nepažymėtas duris, esančias didžiulio daugiabučio, Pekine, šone. Kai atvykau, dvidešimtmetį perkopęs Y.Jiahe rankomis pamojo man, kad sekčiau iš paskos. Kartu nusileidome žemyn keliais plačiais betoniniais laiptais.
Nusileidę į apačią pasukome į koridorių, nusidriekusį per visą pastato ilgį – gerus 200 metrų. Koridoriuje nebuvo nė vieno lango, šviesa patalpoje sklido tik nuo fluorescentinių lempučių. Eidamas išgirdau švelnų balsų mišinį ir, koridoriaus gale, išvydau grupelę žmonių. Jie bendraudami juokėsi bendroje skalbimo ir maisto ruošimo erdvėje.
Tačiau vieta, kurioje jie gyvena, nėra skirta ilgalaikiam apsistojimui. Y.Jiahe, kartu su daugiau nei šimtu kitų žmonių, gyvena vietoje, kuri kadaise buvo bombų pastogė. Skaičiuojama, kad visoje Kinijoje panašiose vietose ir rūsiuose gyvena apie milijonas žmonių.
„Pogrindinis lūšnynas“
Eidamas iš paskos Y.Jiahe vienu iš daugybės šoninių koridorių, pro mus praskriejo netoliese žaidusių vaikų juokas. Koridoriuje iš abiejų pusių buvo matyti durys. Y.Jiahe stabtelėjo prie vienų iš jų, išsitraukė nedidelį raktą ir atrakino duris į savo mažytį, belangį kambarėlį.
Kambaryje vietos užteko tik vienvietei lovai ir trupučiui vietos netoli jos. Šviesą kambaryje užtikrino prie lubų pritvirtinta lempa. Visi Y.Jiahe drabužiai ir jam priklausantys daiktai išdėlioti atvirose lentynose.Tualetu ir vieta maistui gaminti Y.Jiahe dalinasi su kitais šių, požemyje esančių namų, gyventojais. Ši vieta priminė pogrindinį lūšnyną. Tačiau kalbantis su vaikinu tapo akivaizdu, kad jis galėtų sau leisti gyventi ir kur kas patogesnėje vietoje, jei tik taip nuspręstų.
„Dabar esu Pekine, – sakė man Y.Jiahe. – Svarbiausias dalykas – dirbti ir taupyti pinigus.“
Y.Jiahe, kartu su daugiau nei šimtu kitų žmonių, gyvena vietoje, kuri kadaise buvo bombų pastogė. Skaičiuojama, kad visoje Kinijoje panašiose vietose ir rūsiuose gyvena apie milijonas žmonių.Šį ankštą, mažytį būstą Y.Jiahe nuomojasi savo noru, teigia šios vietos šeimininkas. Kaip ir daugelis kitų nuomininkų.
Mums sėdint ant vaikino lovos, keliai faktiškai rėmėsi į sieną. Y.Jiahe paaiškino, kad gyvenimas šioje vietoje jam kainuoja tik 10 proc. pajamų, kurias jis gauna pardavinėdamas mobiliuosius telefonus. Tai leidžia vaikinui sutaupyti didžiąją dalį savo pinigų.
Kodėl jis taupo pinigus? Y.Jiahe kambario sienos atsako į ne vieną klausimą.
Kaip ir daugelis jaunų vaikinų, Y.Jiahe nusprendė savo namus pasipuošti dailių moterų portretais. Tai gan įprastas reiškinys. Tačiau mane suintrigavo šalia moterų kabėję plakatai ir skrajutės, kuriose reklamuojamos „Pekino vandens vilos“ – prabangūs namai, apsupti fontanais ir baseinais. Milžiniškas skirtumas nuo to, kur dabar gyvena Y.Jiahe.
Vaikinas taupo, kad galėtų nusipirkti butą. Tačiau ne tik todėl, kad nori gražesnių namų. Kinijoje tarp dviejų Y.Jiahe manijų egzistuoja intymus ryšys.
„Jei neturėsiu savo paties namų, – aiškino man vaikinas, – nė viena padori mergina niekada nesvarstys galimybės už manęs ištekėti.“
„Prakaitas ir senos kojinės“
Kitoje Pekino pusėje esančiame name, kuriame būsto nuoma taip pat kainuoja pigiai, suvokiau, kaip stipriai nuosavybės turėjimas ir santuoka Kinijoje yra susiję tarpusavyje.
Gong Benru yra sėkmignas kompiuterių programuotojas. Jis, kaip ir Y.Jiahe, nusprendė taupyti pinigus savo nuosavam būstui. Kinijos standartais jis uždirba neblogus pinigus – kiek daugiau nei tūkstantį JAV dolerių per mėnesį. Nepaisant to, jis nusprendė kartu su savo dviem draugais dalintis mažu kambarėliu virš vienos parduotuvės nelegaliai pastatytame name.
Vaikino kambariokai dalinasi vienu gultu. G.Benru pasisekė – jam atiteko atskira lova. Priešingai nei Y.Jiahe, vaikinai turi langą, tačiau jų kambaryje tvyro lengvas prakaito ir senų kojinių kvapas. G.Benru paaiškino neturįs kito pasirinkimo, kaip gyventi čia.
Taupo, ne eikvoja
Moterys Kinijoje yra labai praktiškos, paaiškino man vaikinas: „Tam, kad būtum laikomas grieko vertu viengungiu, turi turėti savo namus. Taigi tam, kad galėčiau sau tai leisti, turiu pereiti visa tai.“
„Kaip dėl meilės?“, – pasiteiravau.
„Jei susipažinčiau su mergina, kuri man labai patiktų, bėgčiau paskui ją, – pasakojo man G.Benru. – Tačiau jei ji būtų labai praktiška, nemanau, kad man pavyktų ją pagauti.“
Būtent ši sąsaja tarp nuosavybės įsigijimo ir žmonos susiradimo yra svarbus momentas pasaulio ekonomikai. Tai pagrindinė priežastis, kodėl kinai tiek daug taupo.
Kinai taupo daugiau nei trečdalį savo visų pajamų. Tai daug daugiau, nei kad, pavyzdžiui, amerikiečiai. Kaip rodo pastarosios apklausos, JAV piliečiai atsideda apie 5 proc. savo pajamų.
Nemažai valstybių ragino Kiniją paskatinti vidaus paklausą. Šios šalys nori, kad Kinijos valdžia įtikintų savo piliečius daug mažiau taupyti ir daug daugiau leisti, taip tikėdamosis, kad kinai pirks daugiau prekių iš užsienio.
Tačiau kol susirasti žmoną, prieš tai neįsigijus nuosavybės, yra faktiškai neįmanoma, prireiks nemažai pastangų norint įtikinti jaunus Kinijos vyrus, kaip antai Y.Jiahe ir G.Benru, nebetaupyti savo pinigų.
