Praėjusią savaitę priėmus sprendimus, kaip bus suteikta parama Graikijai, visos Europos akys nukrypo į Italiją, mat manoma, kad būtent ši šalis gali tapti nauju krizės židiniu Europos Sąjungoje (ES), o jos skolos yra milžiniškos.
„Tačiau nėra tikslo nagrinėti kiekvienos problematiškos Europos šalies, siekiant ištirti jos galimybes. Galų gale tėra vienintelė valstybė, kuri yra iš tiesų svarbi. Euro – o kartu ir visos Europos ekonominės sistemos – išlikimas priklauso nuo Prancūzijos“, – teigia M.Sivy.
Atsirado du blokai
M.Sivy teigimu, problematiškų Europos šalių ekonomikos gelbėjimas dabar visiškai priklauso nuo to, ar bus pakankamai finansiškai stiprių valstybių, galinčių suteikti finansinę pagalbą. Taip pat ir nuo to, ar bus išlaikoma nuostata dėl bendrų europietiškų interesų. Prancūzijos vaidmuo šiose abiejose srityse yra milžiniškas.
Analitikas teigia, kad ES dabar skyla į du blokus. Viename jų yra ekonomiškai pakankamai gerai gyvuojančios valstybės – Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir kelios kitos. Kitame – Graikija, Italija, Ispanija ir kitos šalys, kamuojamos skolų problemų.
„Turtingesnės valstybės mato vis mažiau ir mažiau priežasčių, kodėl jos turėtų suteikti paramą. Daugelyje jų stiprėja dešiniųjų jėgų judėjimai, pasisakantys prieš subsidijas neturtingesnėms euro zonos šalims. Ir netgi labiau tradicinėse politinėse partijose Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje stiprėja skepticizmas dėl euro ateities“, – rašo M.Sivy. Jo teigimu, šalys toliau bendradarbiauja gelbėdamos neturtingas šalis tik dėl to, kad iki šiol pripažįsta bendros valiutos zonos vertę. O to pagrindas – Vokietijos ir Prancūzijos tarpusavio santykiai, kurie didžiąja dalimi ir lemia ES vieningumą.
Prarastų prichologinę motyvaciją
Tačiau panašu, kad greitai pačios Prancūzijos problemoms spręsti gali prireikti jos ekonominių resursų. Nemažai Europos bankų susiduria su faktu, kad gali patirti nuostolius dėl Graikijos, o galbūt ir Italijos skolų. Ir Prancūzijos bankai čia yra pažeidžiamiausi – „Societe Generale“, „BNP Paribas“, „Credit Agricole“ šiais metais fiksuoja kritimą.
Prieš dvi savaites „Moody's“ įspėjo apie tai, kad šalies skolinimosi reitingas gali būti sumažintas. Ir nors šalies prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad jis padarys viską, jog skolinimosi reitingas nebūtų sumažintas, griežtos taupymo priemonės čia politiškai sunkiai įmanomos, ypač turint omenyje prezidento rinkimus kitais metais.
Pasitraukus Prancūzijai iš šalių, galinčių skirti paramą prasiskolinusioms šalims, grupės, tai būtų rimtas smūgis, nes finasninė našta tektų vos kelioms šalims. Be to, šios šalys prarastų ir psichologinę motyvaciją ginti bendrą valiutą. Be Vokietijos–Prancūzijos ašies šiaurės šalys, kurios susijusios su Vokietija, bus labiau linkusios finansiškai atsiskirti nuo likusios Europos.
Ir žvelgiant iš grynai pragmatiškų ekonominių pozicijų, šios šalys galbūt yra teisios. Tačiau kol kas jas stabdo idėja, kad Europa yra daugiau nei vien tik ekonominiai skaičiavimai. „Ir ši vizija priklauso nuo to, ar sugebės Prancūzija išlaikyti lyderės rolę. Nesvarbu, kas atsitiks kažkur kitur, jeigu tik Prancūzijos finansinės problemos privers ją pasitraukti, liks tik šiaurės šalių grupė, apmokanti kitų čekius. Ir nėra jokios praktiškos priežasties joms tai daryti labai ilgai“, – teigia specialistas.
