Kol Tokijas atsigauna iš baisiausios kada nors po karo Japoniją užklupusios recesijos, šios šalies kaimo vietovėms geresnių laikų, rodos, teks palaukti. Septyniuose iš devynių regionų veikiančios kompanijos per artimiausius tris mėnesius laukia tik situacijos blogėjimo, rašo agentūra „Bloomberg“.
Premjeras Naoto Kanas nori sumažinti šalies skolas apkarpydamas išlaidas ir sumažindamas savivaldai skiriamas lėšas. Tuo tarpu ekonomistai tikina, kad tokie sprendimai pakenks kaimo vietovių gerovei, kur į didmiesčius išvykusių vaikų senyvo amžiaus tėvai yra priklausomi nuo valdžios skiriamos slaugos.
„Daugumai žmonių kraustantis į miestus ir ieškant darbo ten, socialinė atskirtis didėja. Biudžeto karpymai smarkiai smogs kaimo vietovėms“, – sakė vieno Tokijo instituto ekonomistas Tamai Hino.
Tuo tarpu premjeras N.Kanas žada suvaldyti rekordinę – 883 trln. jenų (10 trln. JAV dolerių) – Japonijos skolą ir subalansuoti šalies biudžetą iki 2020 metų.
T.Hino teigimu, menkas Japonijos ekonomikos atsigavimas 2002–2007 metais buvo pasiekęs ir kaimo vietoves, tačiau iš JAV kilusi krizė įstūmė šalį į kitą recesiją.
„Prieš 10 metų, kai užsidarydavo parduotuvės, jų neatidarydavo nauji savininkai ar nuomininkai, – sakė Atami miestelyje dirbantis 74-erių kirpėjas Fusako Watanabe ir pridūrė, kad dabar situacija labai panaši. – Parduotuvių savininkai tiesiog negali išgyventi“.
Statistinė informacija rodo, kad praėjusiais metais 50,9 proc. japonų gyveno didžiuosiuose šalies miestuose Tokijuje, Nagojoje ir Osakoje. Iš 47 šalies prefektūrų ekonomika augo tik septyniose, visos kitos patyrė nuosmukį.
