Jo esmė: skolininkai nuo šiol bankams atidavę savo praskolintą, bankui įkeistą būstą, nusimeta nuo pečių visą skolos naštą, net jei tai nuostolinga pačiam bankui.
Taip pat nuspręsta, kad asmens bankroto procedūra truks dvejus metus, o skolininkas turės 30 proc. savo pajamų skirti skoloms grąžinti. Vienintelio turto savininkas jo pardavimą galės atidėti laikotarpiui iki vienerių metų.
Latvijos bankai, garsėjantys lobistiniais ryšiais, labai pasipiktino tokiu sprendimu. Jų atstovai iškart kreipėsi į prezidentą Valdį Zatlerą, prašydami netvirtinti tokio sprendimo.
„Tai neteisinga. Turėtų būti paisoma ir skolininkų, ir bankų interesų“, – teigė dienraščiui „Diena“ Latvijos Komercinių bankų asociacijos teisininkas K.Šlekota.
Bankų atstovai įsitikinę, kad Latvijos gyventojai ras būdų, kaip apeiti tokį švelnų įstatymą ir slėps pajamas. Tuomet vietoje dešimčių ar šimtų latų bankai kas mėnesį gaus tik po kelis latus.
Vietoje parlamento nustatytų normų bankai siūlo įtvirtinti kitokias, kompromisines: per ketverius metus skolininkai privalo padengti 20 proc. likusios skolos, pardavus įkeistą būstą.
Jeigu naujasis įstatymas, akivaizdžiai naudingas indėlininkams, nebus pakeistas, Latvijos bankų laukia labai dideli nuostoliai. Teisininkas grąsina, kad bankai paduos valstybę į teismą ir gins savo teisėtas investicijas.
