Pernai „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165 mln. Lt) nuostolių ir nuostolingai dirbo pirmuosius penkis šių metų mėnesius.
Pagrindinė valstybės investavimo į bendrovę sąlyga – dar šią savaitę bendrovės prezidento postą turi palikti Bertoltas Flickas, dėl kurio galimai nusikalstamų finansinių operacijų bendrovėje Latvija jau kreipėsi į prokuratūrą. B.Flickas jau kurį laiką gyvena Berlyne.
Susisiekimo ministerija teigia stebinti „airBaltic“ situaciją, visgi informacijos esą turi ne daugiau nei skelbia žiniasklaida.
„Mes situaciją, aišku, stebime, bet tai yra užsienio kompanija, kurios veiklos mes, aišku, nereguliuojame. Buvome išsiuntę užklausimą į Latvijos susisiekimo ministeriją, kad jie suteiktų išsamesnės informacijos, kaip ten iš tikrųjų yra, bet nesame gavę jokio atsakymo. Mes visada turėjome tiek informacijos, kiek žiniasklaida rašydavo“, – 15min.lt sakė Lietuvos Susisiekimo ministerijos ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas.
Nuostolius „airBaltic“ bankroto atveju, turėtų padengti bendrovė ne tik Latvijos, bet ir kitų valstybių piliečiams, keliaujantiems „airBaltic“.
Latvijos aviacijos bendrovė, M.Čerkausko teigimu, Lietuvoje užima 12–15 proc. rinkos.
Latvijos valstybei priklauso 52,6 proc. bendrovės akcijų. 47,2 proc. akcijų valdo bendrovė „Baltic Aviation Systems“.
Sunkus sprendimas
Latvijos vyriausybės sprendimas padėti aviacijos bendrovei buvo priimtas nepaisant to, kad Latvija kovoja su nemažu biudžeto deficitu. Prognozuojama, kad šiemet šalies deficitas sieks maždaug 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet turėtų kristi iki 3 proc. BVP.
Latvijoje kitą savaitę – rugsėjo 17 dieną – vyks rinkimai į Seimą.
