Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nicolas Sarkozy: „Europos problemos turi būti išspręstos iki G-20 viršūnių susitikimo“

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sekmadienį pareiškė, kad Europa privalo išspręsti savo problemas iki lapkričio pradžios, kai Prancūzijos Rivjeros kurorte Kanuose susitiks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai.

Šią mintį jis išsakė Berlyne vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel po ilgiau nei valandą trukusių derybų dėl Europos skolų krizės, kuri atvedė Graikiją prie bankroto ribos.

N.Sarkozy žadėjo visuotinį, ilgalaikį ir greitą atsaką į šią krizę iki šio mėnesio pabaigos, pridūręs, kad šis nutarimas buvo pagrindinis šio Prancūzijos ir Vokietijos susitikimo rezultatas.

Pasak A.Merkel, Paryžius ir Berlynas sutaria dėl bankų rekapitalizavimo. Kanclerė pridūrė, kad abi šalys „nusprendė daryti viską, kas būtina, siekiant rekapitalizuoti bankus, siekiant užtikrinti ekonomikos kreditavimą.“

N.Sarkozy pridūrė, kad šis susitarimas yra užbaigtas, nors anksčiau sklandė gandai, jog šios dvi ekonomiškai pajėgiausios Europos šalys nesutaria dėl tolesnės pagalbos bankams, pernelyg priklausomų nuo rizikingų valstybių įsiskolinimų.

„Ekonomika negali klestėti be stabilių ir patikimų bankų“, – sakė Prancūzijos vadovas.

N.Sarkozy taip pat nurodė, kad Paryžius ir Berlynas pasiūlys svarbius pakeitimus Europos sutartyse, ir teigė pasisakantis už didesnę euro zonos integraciją.

Tuo tarpu A.Merkel pabrėžė, kad tikslas yra sukurti glaudesnį ir labiau įpareigojantį euro zonos šalių bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią vyriausybių išlaidavimui.

Lyderiai siekia, kad naujas didesnis Graikijos valstybės skolos sumažinimas neišprovokuotų bankų krizės, panašios į kilusią 2008 metais ir nulėmusią pasaulinę recesiją.

Šiemet liepą lyderiai sutiko „nukirpti“ 21 proc. bankų įsiskolinimų, su sąlyga, kad Atėnams kelerius ateinančius metus bus skolinama pigiau.

Kaip pranešama, Berlyno ir Paryžiaus nuomonės išsiskyrė, kaip turėtų būti rekapitalizuojami bankai, kuriems, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), reikės 100–200 mlrd. eurų galimiems nuostoliams padengti.

Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir faktinė euro zonos finansų vadovė, pageidauja, kad sunkumų patiriantys bankai pirmiausia prašytų lėšų iš investuotojų, prieš kreipdamiesi į nacionalinius arba europinius fondus.

Prancūzija, kuri baiminasi prarasti palankiausią AAA kreditavimo reitingą, yra labiau linkusi naudoti Europos fondų, o ne savo iždo lėšas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką