Penktadienį vakare JAV akcijų kursai didėjo 1,5–2 proc., pirmadienį Azijoje akcijos labiau buvo linkusios brangti negu pigti. Euras dėl Europos politikų sprendimų stipriai nebrango, nes aiškumo dėl regiono ateities tebėra mažai.
Europos vadovams lemiamu vadiname susitikime pavyko sutarti dėl tam tikrų svarbių sprendimų. Visų pirma sutarta kurti fiskalinę sąjunga pakeičiant Europos Sąjungos sutartį.
Sutarta nustatyti griežtesnes taisykles, padėsiančias išvengti pernelyg didelio šalių narių skolinimosi. Konkretus naujos sutarties tekstas turi būti suderintas iki kitų metų kovo.
Europa papildė gelbėjimo prasiskolinusioms šalims fondą 200 mlrd. eurų. 150 mlrd. eurų skirs šalių narių centriniai bankai, likusią sumą – šalys narės. Kitąmet kovai su viešųjų finansų krize žadama skirti dar 500 mlrd. eurų.
Pastarieji sprendimai bent jau trumpam numalšino investuotojų nerimą dėl euro ateities. Gerai, kad politikams pavyko sutarti dėl tam tikrų svarbių sprendimų. Kita vertus, tampa akivaizdu, kad Europa yra ilgo ir sunkaus kelio pradžioje. ES sutarties pakeitimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, veikiausiai sulauksiantis nemažai pasipriešinimo šalyse narėse.
Naujai skirtų pinigų Europai gelbėti užteks neilgam. Žinant, kad Europos centrinis bankas (ECB) nenori gelbėti Europos, ir toliau yra neaišku, kaip bus rasta reikiamų lėšų PIIGS (Portugalija, Ispanija, Graikija, Airija, Italija) šalims ir su sunkumais susiduriantiems bankams gelbėti.
Be to, neaišku, kokias pasekmes turės Didžiosios Britanijos veto – pastaroji vienintelė iš ES šalių vetavo sprendimą kurti fiskalinę sąjungą.
Reitingų agentūra „Moody‘s“ pareiškė, kad Europa padarė per mažai, kad išvengtų tolesnio reitingų mažinimo.
