G-20 susitikimas Kanuose šįsyk buvo kiek kitoks nei įprasta – persmelktas nerimo dėl euro zonos krizės. Tuo metu, kai Japonija ir JAV pernelyg susirūpinusios savo pačių ekonominėmis problemomis, Argentina ir Turkija demonstruoja „ekonominius raumenis“, Kinija ir Brazilija susiduria su tam tikromis problemomis, tačiau susitikime jų vaidmuo svarbesnis nei bet kada anksčiau.
Be abejo, išsivysčiusios šalys ir toliau sukuria pusę pasaulio BVP ir turi didžiulę geopolitinę įtaką. Tačiau, kaip teigia Huguesas Honore iš AFP, šių metų G-20 susitikimas pažymi didėjančią Pietų Amerikos ir Azijos ekonomikų įtaką.
„The Foreign Policy“ rašo, kurios 10 valstybių yra dominuojančios pasaulio ekonomikoje.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos vėliava |
KINIJA
BVP augimas: 9,5 proc.
Nedarbas: 9,4 proc.
Privalumai: Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje ir, kaip pažymi „Financial Times“, „pagrindinis optimizmo šaltinis pasaulio ekonomikoje.“ Jos poreikis žaliavoms taip pat kelia tokių šalių kaip Indonezija ir Brazilija ekonomikas.
Trūkumai: Skolų krizė Europoje atsilieps ir Kinijai, mat ten daugiausia eksportuojama šios šalies prekių. Taip pat čia bandoma pažaboti infliaciją ir kontroliuoti numanomą ekonomikos lėtėjimą, kad jis nebūtų pernelyg staigus.
JAV
BVP augimas: 1,7 proc.
Nedarbas: 9,1 proc.
Privalumai: JAV vis dar yra didžiausia pasaulio ekonomika. Ir ekonomistai teigia, kad blogiausia ekonominės krizės dalis jau praeityje. Vartojimas ir ekonominis augimas atsigauna, infliacija kontroliuojama.
Trūkumai: JAV ekonominis augimas vis dar yra inertiškas, nedarbas didesnis nei anksčiau, o šalies ekonomikai gali atsiliepti ir skolų krizė Europoje.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Cristina Fernandez Kirchner |
ARGENTINA
BVP augimas: 8,2 proc.
Nedarbas: 7,3 proc.
Privalumai: Nors pastaruoju metu daug kalbama apie Brazilijos ekonomikos augimą, jos kaimynė Argentina auga dvigubai greičiau. Nuo 2002 metų šios šalies ekonomika augo 94 proc., pakilusi iš šalį sustingdžiusios recesijos. Eksporto, vartojimo augimas, netradiciniai vyriausybės sprendimai leido šiai šaliai sumažinti nedarbą, skurdą ir kelti ekonomiką.
Trūkumai: Šalies problema yra infliacija, kuri oficialiai yra 9 proc., tačiau manoma, kad ji gali siekti net 25 proc. Visuomeninės išlaidos auga, o kitais metais jos ekonomika turėtų augti ne tokiu sparčiu tempu kaip dabar.
AUSTRALIJA
BVP augimas: 2 proc.
Nedarbas: 5,2 proc.
Privalumai: Australijos premjerė Julia Gillard teigia, kad jos šalis turi mažus įsiskolinimus, mažą nedarbą, ir tai yra tiesa. Šalis vis dar turi didelę jos gaminamų prekių paklausą visame pasaulyje.
Trūkumai: Stiprus Australijos doleris stabdo šios šalies pramonę ir įvažiuojamąjį turizmą, o šios šalies pagrindinės eksporto kryptys yra Europa ir Kinija, tad daug kas priklauso nuo padėties čia, o ji nėra itin lengvai prognozuojama.
INDONEZIJA
BVP augimas: 6,6 proc.
Nedarbas: 6,8 proc.
Privalumai: Daugiausia gyventojų turinti pasaulio musulmoniška valstybė pasižymi maža infliacija, mažomis skolomis ir vis spartėjančiu ekonomikos augimu. Ekonomistas Nourielis Roubini giria šią šalį, nes jos BVP augimas smarkiai susijęs su vartojimu šalies viduje.
Trūkumai: „The Economist“ skelbia, kad šalyje yra didelė korupcija, valstybė smarkiai priklauso nuo palmių aliejaus, dujų, anglies eksporto į Kiniją ir Indiją. Spalio mėnesį, bijant naujos recesijos, šalies centrinis bankas sumažino palūkanų normą.
PRANCŪZIJA
BVP augimas: 1,75 proc.
Nedarbas: 9,9 proc.
Privalumai: Prancūzija vis dar išlieka viena pagrindinių Europos ekonomikos jėgų. Būtent ji kartu su Vokietija gali nulemti euro zonos ateitį.
Trūkumai: Nicolas Sarkozy neseniai paskelbė, kad Prancūzijos ekonomikos augimas nebus toks, kokio tikėtasi, taip pat pranešė apie numatomus taupymo planus, siekiant šaliai išlaikyti AAA skolinimosi reitingą. Be to, nedarbas yra 11 metų aukštumose, šios šalies bankai pažeidžiami euro zonos krizės akivaizdoje, o „Financial Times“ paskelbė, kad ši šalis savo ekonomikos skaičiais atsilieka nuo Vokietijos.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Turkijos vėliava |
TURKIJA
BVP augimas: 7 proc.
Nedarbas: 9,1 proc.
Privalumai: Turkijos ekonomika per dešimtmetį išaugo trigubai. Turkijos ekonomistai netgi baiminasi, kad šios šalies ekonomika auga per greitai. Turkijos centrinio banko atstovas neseniai pareiškė, kad Turkijos ekonomikos sulėtėjimas būtų naudingas, kad neatsirastų pernelyg didelis disbalansas tarp Turkijos ir jos prekybos partnerių – JAV ir Europos su mažesniais poreikiais.
Trūkumai: Turkijos augimas tampa panašus į Jungtines Valstijas, kokios jos buvo prieš finansų krizę. „Wall Street Journal“ perspėja apie šioje šalyje vis labiau augančią skolinimosi maniją – paskolos imamos bet kam – nuo namų, automobilių iki atostogų ar vestuvių. Visiškai įprasta, kad turkai turi po keturias ar penkias kreditines korteles.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kanclerė Angela Merkel |
VOKIETIJA
BVP augimas: 2,9 proc.
Nedarbas: 7 proc.
Privalumai: Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika, ji pasižymi stabilumu, būtent ši šalis yra lyderė sprendžiant euro zonos skolų krizę.
Trūkumai: Eksportu paremtoje Vokietijos ekonomikoje pastebimi šiokie tokie regioninio nestabilumo ženklai. Ekonomika pamažu lėtėja, o spalio mėnesį išaugo nedarbas. Vokietijos Ekonomikos ministerija skelbia, kad norint išlaikyti augimą teks labiau remtis vidaus vartojimu, o ne eksportu.
BRAZILIJA
BVP augimas: 3,5 proc.
Nedarbas: 6,0 proc.
Privalumai: Brazilijoje sparčiai auga vartojimas, o eksporto apimtys (visų pirma į Kiniją) jau šiais metais leis šiai šaliai aplenkti Didžiąją Britaniją ir tapti šešta pagal dydį pasaulio ekonomika. Praėjusiais metais Brazilijoje buvo tikras užsienio investicijų šuolis, ir šalies ekonomika išaugo 7,5 proc. – sparčiausiu tempu per beveik 25metus. Ir visa tai – ekonominės krizės akivaizdoje.
Trūkumai: Importo Europoje ir Kinijoje sumažėjimas atsilieps Brazilijai. „Wall Street Journal“ šią savaitę publikacijoje abejojo, ar Brazilijos ekonomikos augimas bus ilgalaikis, nerimą kelia ir galima infliacija.
 |
| sxc.hu nuotr./Tokijas naktį |
JAPONIJA
BVP augimas: maženis nei 1 proc.
Nedarbas: 4,1 proc.
Privalumai: Japonijos ekonomika, trečioji pagal dydį pasaulyje, pamažu atsigauna po pasaulinės recesijos, padėtį dar labiau pabloginus Fukušimos tragedijai.
Trūkumai: Eksportu paremtai ekonomikai Europos skolų krizė taip pat gali suduoti rimtą smūgį, o taip pat ir potvyniai Azijoje, jenos kurso išaugimas. Be to, ir pati Japonija susiduria su problemomis, kaip grąžinti skolas.
