Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis. Pasak SEB analitikų, ateinančiais metais euro zonai veikiausiai nepavyks išvengti recesijos – prognozuojamas BVP sumažėjimas 0,4 proc., o 2013 m. BVP augimas bus itin lėtas – 0,8 proc. JAV gali tikėtis 1,7 proc. ekonomikos plėtros kitais metais ir 2,3 proc. 2013 metais.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad vienas iš nedaugelio šviesos spindulių – kylančių rinkų ir pirmiausia Kinijos ekonomikos padėtis, teigiama apžvalgoje. Nepaisant globalinių iššūkių, Kinijos BVP kitąmet išaugs apie 8 proc., 2013 m. – 8,2 proc. Tiesa, pastaruoju metu valdžios įgyvendintos ekonomikos „vėsinimo“ priemonės lėmė didėjančią statybų sektoriaus veiklos riziką.
Vienas iš nedaugelio šviesos spindulių – kylančių rinkų ir pirmiausia Kinijos ekonomikos padėtis, teigiama
SEB analitikų nuomone, rinkos sparčiai praranda pasitikėjimą bendrosios Europos Sąjungos valiutos – euro projektu. Lėtėjanti ekonomikos plėtra smarkiai apsunkins probleminių euro zonos šalių pastangas suvaldyti didėjančio biudžeto deficito ir valstybės skolos grėsmę. Esminė viešųjų išlaidų karpymo rezervų dalis yra panaudota, o tolesnis jų mažinimas „per jėgą“ gali turėti sunkiai prognozuojamų politinių ir socialinių pasekmių. Taigi fiskalinio konsolidavimo priemonių paketo apimtis EBPO šalyse bus tik truputį didesnė nei 1 proc. BVP tiek 2012 m., tiek 2013 metais.
‚Nordic Outlook“ apžvalgoje prognozuojama, kad didžiausių pasaulio valstybių centriniai bankai artimiausiais metais bus priversti tęsti itin „laisvą“ pinigų politiką. Europos centrinis bankas (ECB) pasinaudos susilpnėjusiais infliacijos lūkesčiais ir sumažins pagrindinę komercinių bankų refinansavimo palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1 proc. Be to, jis toliau didins pinigų pasiūlą, 2012 m. padidindamas įsigytų vertybinių popierių portfelį dar 500 mlrd. eurų Bazelio III priežiūros reikalavimų diegimas ir bankų restruktūrizavimas stabdys kreditavimo plėtrą, neatmestina ir absoliutaus paskolų portfelio sumažėjimo rizika.
Viena iš didžiausių euro zonos problemų yra politikų nesugebėjimas įtikinti finansų rinką, kad šį rudenį įgyvendintos stabilizavimo priemonės leis išvengti atskirų šalių viešųjų finansų sistemos žlugimo ir euro krizės. ECB, supirkdamas probleminių šalių skolos vertybinius popierius, padeda iš dalies spręsti likvidumo problemas ir suteikia laiko kreditą tų šalių politikos lyderiams, tačiau, kita vertus, silpnina motyvaciją imtis ryžtingų veiksmų. Siekdama garantuoti ilgalaikį euro gyvybingumą, Vokietijos kanclerė A. Merkel nubrėžė tampresnės Europos politinės sąjungos gaires, tačiau kol kas neaišku, ar Europos Sąjungos piliečiai patikės šios vizijos privalumais ir taps jos rėmėjais, pastebima apžvalgoje.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos šiuo metu patiria BVP lėtėjimą, kurį lemia blogėjanti eksporto perspektyva. Šiuos pokyčius atspindės jau ketvirtojo 2011 m. BVP statistika, tačiau minėtoji tendencija dar akivaizdžiau pasireikš 2012-2013 m. Ateinančiais metais Baltijos šalys negali tikėtis spartesnės kaip 2-4 proc. BVP plėtros. SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos nuomone, vidaus rinkos pagyvėjimas šių metų viduryje buvo pernelyg trapus ir trumpalaikis, todėl prasidėjus šildymo sezonui jis yra nebepajėgs amortizuoti neigiamų išorės veiksnių.
Anot SEB analitikų, 2012 m. Estijos BVP išaugs 2 proc., 2013 m. – 3 proc., Latvijos – atitinkamai 3 proc. ir 4 proc., Lietuvos – 2,5 proc. ir 3,5 proc. Vidutinė metinė infliacija ateinančiais metais Estijoje sudarys 4 proc., 2013 m. – 5 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,4 proc. ir 2 proc., Lietuvoje – 2,5 proc. ir 3 proc.
