Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietija ir Austrija darbo rinką darbuotojams iš Rytų Europos atveria ir su baime, ir su viltimis (atnaujinta 16.04 val.)

Emigracija
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Emigracija.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vokietija ir Austrija nuo sekmadienio pagaliau atverė savo darbo rinką darbuotojams iš Rytų Europos šalių, įstojusių į 27 šalių Bendriją 2004 metais.

Nuogąstaudamos dėl didelio darbo jėgos antplūdžio šios šalys tada susitarė tai atidėti iki vėliausios įmanomos datos – šių metų gegužės 1 dienos.

Vienas iš pirmųjų šio žingsnio padarinių – galimybė įteisinti darbo santykius daugybei Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos, Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos piliečių, kurie iki šiol dirbo nelegaliai.

2004 metais įvyko Europos Sąjungos (ES) „didysis sprogimas“, kai į Bendriją įstojo dešimt naujų šalių – daugiausiai palyginti neturtingų postkomunistinių valstybių, kurių milijonai gyventojų troško kuo greičiau pasinaudoti turtingųjų šalių klubo privilegijomis.

Kitos bloko šalys anksčiau ar vėliau įsileido gausią pigesnę darbo jėgą iš ES naujokių, bet Vokietija ir Austrija buvo vienintelės, uždariusios savo darbo rinką septyneriems metams, baimindamosi imigrantų antplūdžio.

Lenkai masinio išvykimo nesitiki

Kaip tikimasi, didelė dalis laikinų darbuotojų iš ES šalių važiuos į Vokietiją, kuriai reikia darbo jėgos savo greitai augančiai ekonomikai. Pirminiais vertinimais, į Vokietiją uždarbiauti gali atvažiuoti maždaug 400 tūkst. žmonių, daugiausia Lenkijos piliečių.

Lenkijos darbo ministrė Jolanta Fedak pareiškė, jog Varšuva „nesitiki masinio išvykimo“. Panašiai galvoja jos kolegos Budapešte, Liublianoje ir Prahoje.

Vokietijos federalinės darbo agentūros instituto IAB direktorius Joachimas Moelleris teigia, jog sunku nustatyti, kiek Rytų Europos šalių piliečių dirbo neteisėtai jo šalyje. Jo institucijos prognozės rodo, kad artimiausiu metu į Vokietiją kasmet atvyks 100-140 tūkst. naujų darbininkų, o vėliau jų skaičius sumažės.

Vyriausybė apskaičiavo, kad per tą patį laikotarpį kasmet iš darbo rinkos pasitrauks po 200 tūkst. Vokietijos piliečių.

Austrijos darbo ministerija per ateinančius dvejus metus tikisi sulaukti 40-50 tūkst. darbininkų iš Rytų Europos.

„Dvi šalys – Didžioji Britanija ir Airija – pasinaudojo pirmosios persikėlėlių bangos privalumais“, – J.Moelleris sakė naujienų agentūrai AFP.

Buvo klaida taikyti apribojimus iki paskutinės minutėsDėl vėliau prasidėjusio ekonomikos nuosmukio, ypač Airijoje, daugelis darbininkų iš Rytų Europos nuspręsti keltis arčiau savo šalių. Tuo tarpu Vokietijos ūkis gana sparčiai atsigauna, o nedarbas joje palyginti mažas.

„Tačiau jauni žmonės vis daugiau kalba angliškai ir vis mažiau vokiškai“, – pastebėjo J.Moelleris, akcentuodamas vieną iš svarbiausių kliuvinių darbo jėgos judėjimui.

Vokietija darbo rinką atverti pavėlavo

Kai kurie ekspertai sako, jog Vokietija tikriausiai pavėlavo atverti savo darbo rinką, kuriai labai stinga žmonių, ypač patyrusių profesionalų.

„Buvo klaida taikyti apribojimus iki paskutinės minutės, – sakė Bavarijos verslo asociacijos vadovas Bertramas Brossardtas. – Ieškantys darbo pastaraisiais metais jau išvyko į šalis, kurios jiems atvėrė savo duris, o naujų ES šalių ekonomikos pagerėjo tiek, jog daugelis žmonių nebėra suinteresuoti išvykti į užsienį“.

Ekonomiškai stiprios pietinės Bavarijos žemės visuomenė sparčiai sensta, todėl jai būtinai reikalingi nauji žmonės, galintys užimti atsilaisvinančias darbo vietas.

Bavarija tikisi, jog darbo rinkos atvėrimas jai išeis į naudą ir pradėjo internetu kviesti žmones iš naujųjų ES šalių, ypač inžinierius ir specializuotų techninių profesijų atstovus.

Tačiau kai kurios Bendrijos naujokės į šias viliones žvelgia įtariai.

„Pavojų kelia faktas, jog vokiečiai ruošia planus, kurie gali paskatinti mūsų jaunimą, įgijusį profesinį išsilavinimą, išvykti dirbti į Vokietiją“, – aiškino J.Fedak, skųsdamasi dėl „protų nuotėkio“.

Tuo tarpu Vokietija baiminasi pati pasikeisti.

„Mums neramu, kad darbo sąlygos ir atlyginimai patrauks žemyn“, – Socialdemokratų partijos deputatas Josipas Juratovičius sakė AFP. Kita vertus, jis pats yra pirmasis į Vokietijos parlamentą išrinktas kroatų kilmės pilietis, kadaise dirbęs gamykloje prie konvejerio.

Šiai problemai Vokietija siekia užbėgti už akių, planuodama įvesti minimalų atlyginimą laikinoms darbo vietoms. Austrijoje taip pat buvo priimta įstatymų, turinčių apsaugoti nuo atlyginimų vidurkio nuosmukio.

Didžioji dauguma bus jauni, išsilavinę ir mobilūs darbuotojaiTačiau J.Zimmermannas prognozuoja, kad kai kuriuose labiausiai darbo jėgos pritrūkusiuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos apsauga, bus taikomas „bandomasis laikotarpis“, siekiant užtikrinti mažesnius darbo vietų kaštus tam tikrose srityse.  

Atnaujinta 16.04 val. Vokietijos vyriausybė sekmadienį stengėsi slopinti nuogąstavimus dėl pigios darbo jėgos antplūdžio galiausiai atvėrus didžiausią Europos ekonomiką darbuotojams iš Rytų Europos.

„Mažiausiai 100 tūkst. žmonių iš aštuonių Rytų Europos šalių kiekvienais metais atvyks čia“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė darbo ministrė Ursula von der Leyen.

Tačiau ji pažadėjo griežčiau tikrinti tokius sektorius kaip statybos, gastronomija ir sveikatos apsauga, kad būtų užtikrintas minimalus darbuotojų atlygis ir kad jie būtų deramai registruojami.

 Be to, ministrė pabrėžė, kad atvykėliai nebus našta Vokietijos gerovės valstybei.

„Didžioji dauguma bus jauni, išsilavinę ir mobilūs darbuotojai“, – sakė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką