Verslų akceleratoriai randasi kaip grybai po lietaus. Remiantis „Seed-DB“ duomenimis, pasaulyje šiuo metu veikia 146 akceleravimo programos, iš kurių net 54,7 proc. įkurtos JAV. Iš tikrųjų programų galime suskaičiuoti daugiau, tačiau dėl apribojimų investavimo sutartyse, intelektinės nuosavybės klausimų, ar tiesiog dėl per greito naujų programų kūrimosi statistika nėra išsami. Kita vertus tendencija aiški – verslo akceleratorių pasiūla didėja, tačiau koks yra sėkmingų akceleratorių receptas, verta panagrinėti plačiau.
Iš kur ir kada atsirado verslo akceleratoriai?
Akceleravimo programų istorija prasidėjo JAV apie 1990-uosius metus, kada įmonės įkūrimo sąnaudos sumažėjo, todėl netgi neturintys daug pinigų galėjo verslauti ir prognozuoti didžiulius pelnus. Tai lėmė verslo akceleratorių atsiradimą, nes pastarieji už investuotojus atlikdavo didžiąją darbo dalį: atrinkdavo geriausius „startupus“, juos suburdavo ir galiausiai pristatydavo potencialiems investuotojams.
Šiandien akceleratoriais vadiname tokias įmones, kurios investuoja į pradedančius verslus, dažniausiai dirbančius naujųjų technologijų srityse, ir už investiciją prašo iki 10 proc. akcijų steigiamuose projektuose. Dažniausiai praktikoje taikoma 3 mėnesių akceleravimo programa, kurios metu be investicijų suteikiamos intensyvios mentorystės sesijos ir darbui reikalingos sąlygos.
Geriausios praktikos atkeliavo iš JAV
2005 m. JAV buvo įkurtas vienas prestižiškiausių ir sėkmingiausių akceleratorių pasaulyje „Y Combinator“. Per aštuonerius metus kompanija investavo daugiau nei į 460 „startupų“, tarp kurių tokios įmonės kaip „Reddit“, „Dropbox“, „Scridb“ ir daug kitų. Vienas pagrindinių šio akceleratoriaus sėkmę lemiančių veiksnių – tai didelis priimamų „startupų“ skaičius. Žurnale „Wired“ rašoma, jog 2012 m. programoje dalyvavo 84 „startupai“, o į 2013 metų žiemos programą planuojamą priimti mažiau nei 50 „startupų“. Todėl neretai nutinka taip, jog investuojama į tokio paties profilio tarpusavyje konkuruojančias kompanijas.
Pasak „Forbes“ žinių portalo, „Y Combinator“ didžiausias privalumas ne jo programa ar mentoriai, o „startupų“ įkūrėjai, kurie grįžta į akceleratorių kaip investuotojai.
Kol kas šis akceleravimo modelis pasiteisina – „Y Combinator“ šiuo metu valdo kompanijų akcijų, kurių vertė siekia 5 milijardus JAV dolerių.
Kalbant apie geriausias JAV praktikas, būtina paminėti 2006 m. JAV įkurtą „TechStars“ akceleratorių. Pasak „The Next Web“ žinių portalo, 2011 m. „TechStars“ sulaukė daugiau nei 3000 tūkst. paraiškų į 50 laisvų vietų. Tai reiškia, jog patekti į pastarąjį akceleratorių yra sunkiau nei į Harvardo ar Jeilio universitetus. „TechStars“ akceleravimo modelis paremtas konsultacijomis – kada 10–12 priimtų „startupų“ suteikiama intensyvi trijų mėnesių mentorystės programa.
„Combinator“ pranašumas – tai platus „startupų“ ir investuotojų ratas, o „TechStars“ sėkmę lemia profesionali mentorystė. Du JAV akceleratoriai – tai dvi „startupų“ mokyklos, kurių pamokas mokosi kiti pasaulio akceleratoriai.
Europos akceleratoriai
Europa taip pat gali pasigirti sėkmingai veikiančiais akceleratoriais. Tarp Europos lyderių matome 2007 m. įkurtą „Seedcamp“ akceleratorių, dirbantį pagal „Y Combinator“ medotiką, taip pat „StartupBootcamp“, kuris vadovaujasi „TechStars“ patirtimi.
Dairantis akceleratorių arčiau namų, matome 2011 m. Estijoje įkurtą „Wise Guys“, 2010 m. pradėjusį veikti suomių akceleratorių „StartupSauna“, ir, žinoma, Vilniuje veikiantį „StartupHighway“.
Kuo Europa skiriasi nuo JAV?
Pasak Alexo Farcet, vieno iš „StartupBootcamp“ įkūrėjo, Europa ir JAV turi daugiau panašumų nei skirtumų. Pagrindinis skirtumas – tai investuotojų atsargumas. Europoje investuojamos pinigų sumos yra mažesnės, o investavimo sutarčių pasirašymo procesas užtrunka ilgiau.
Kaip pasirinkti?
Palyginti akceleratorius sudėtinga, nes čia, kaip sporte, yra skirtingos svorio grupės ir skirtingos žaidimo taisyklės, pavyzdžiui, ar akceleratorius yra finansuojamas valstybės, ar tai tik į nišines industrijas investuojantis akceleratorius, ar sąraše minimi mentoriai iš tikrųjų dalyvauja akceleravimo procese ir kiti klausimai.
Todėl sėkmingo verslo akceleratoriaus modelis pirmiausia atspindi, kiek efektyviai yra įgyvendintos JAV akceleravimo praktikos, kaip tai pritaikyta namų rinkai ir kokie pasiekti rezultatai.
Daugiau informacijos: www.startuphighway.com, http://www.facebook.com/StartupHighway
