Naudingiausias – nuo seno vartotas maistas
Sveikos gyvensenos specialistai įsitikinę, kad žmogui naudingiausi maisto produktai yra tie, kurie užauga ne toliau nei 500 kilometrų nuo jo įprastos gyvenamosios vietos.
Kuo tai galima paaiškinti? Lietuviškame dirvožemyje subrandinti vaisiai, daržovės, grūdai yra kur kas priimtinesni mūsų organizmui. Jis paprasčiausiai lengviau atpažįsta ir sklandžiau pasisavina naudingas medžiagas iš tų produktų, kuriuos valgė dar mūsų protėviai.
„Ar šie obuoliai lietuviški?“, – tokį klausimą esame girdėję ar patys klausę ne kartą. Tas užfiksuota mūsų pasąmonėje – savi produktai mums tinkamiausi.
Lietuviškame dirvožemyje subrandinti vaisiai, daržovės, grūdai yra kur kas priimtinesni mūsų organizmui. Jis paprasčiausiai lengviau atpažįsta ir sklandžiau pasisavina naudingas medžiagas iš tų produktų, kuriuos valgė dar mūsų protėviai.
Tai patvirtina ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė – daugiausiai naudos savo organizmui suteikiame tada, kai valgome vietinį, nuo seno lietuvių vartotą maistą.
„Tokį suvirškinti, pasisavinti kuo daugiau naudingų elementų mums natūraliai padeda mūsų genetinė sistema, lengvai atpažįstanti šimtmečius valgomą maistą“, – teigė K.Vaištarienė.
Geriausias patarėjas – gamtos ritmas
3-iasis Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio „Ilzenbergas“ ūkininkavimo principas skelbia: „Biodinaminiai produktai yra stipresni energetiškai, nes gaminami rankomis, laikantis krašto tradicijų ir gamtos ritmo, su meile ir atsidavimu“.
„Mūsų senoliai gyveno pagal gamtos kalendorių ir gamtos ritmą. Jiems sezoniškumas buvo savaime suprantamas, genuose užkoduotas dalykas. Niekam net į galvą nešaudavo, kad žiemą reikėtų pavalgyti, tarkim, šviežių braškių. Jie valgė tai, kas buvo būdinga tam sezonui. Ir taip buvo tūkstančių-tūkstančius metų. Todėl mūsų organizmas yra įpratęs būtent prie tokio ritomo. Taigi ir mes sakome: reikia gyventi pagal mūsų klimato metų laikus, o valgyti tai, ką mūsų gamta gali duoti. Visa kita – tik desertui“, – sakė Ilzenbergo dvarvietės, kurioje įsikūręs biodinaminis ūkis, savininkas Vaidas Barakauskas.
Vienas esminių dalykų sezono metu – ką tik nuskinti vaisiai ir daržovės yra patys skaniausi ir vertingiausi maistine bei energetine prasme.
Iš svetur atkeliavęs maistas praranda dalį gerųjų savybių, nes būna jau nešviežias. O ką jau kalbėti apie maistą iš tolimųjų kraštų. Tai yra tik egzotika. Ir turėtų likti egzotika, kurios galima paragauti, bet ne per dažnai.
Gyvas maistas – gyvas skonis
Dar vienas svarus argumentas – vietinis maistas, užaugintas nedideliuose ūkiuose, gali didžiuotis didele įvairove rūšies viduje.
Tai leidžia mėgautis begaline maisto įvairove. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie obolius, tai nebus tie patys nusibodę žali ar raudoni skanūs obuoliai iš prekybos centro, kurių skonis toks pat jau daugelį metų.
Ilzenbergo biodinaminiame ūkyje išauginama daugybė produktų su skirtingais skonių porūšiais. Produktų skonis skiriasi ir dėl gamtos sąlygų – karšta saulė ar drėgni orai kuria savo skonius. Sūrio skonis iš tos pačios karvės pieno kaskart bus šiek tiek kitoks. Kiekvieną kartą iškepta duona taip pat gali skirtis savo skoniu.
Burokėliai ir kopūstai užėmė svarbią vietą
Beje, kai kurios ant mūsų stalo šimtmečiais karaliaujančios daržovės maistų maistu pripažįstamos ir visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, žinomas JAV mitybos specialistas Jonny Bowdenas sudarė pačių sveikiausių pasaulyje produktų dešimtuką, kurio pirmas dvi vietas užėmė burokėliai ir kopūstai.
Pasak amerikiečio, burokėliai itin dosnūs folatų, didžiausiu vėžio priešu laikomų druskų, bei antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus surišančių medžiagų. O kopūstai taip gerai įvertinti dėl didelės sulforafano (cheminė medžiaga, skatinanti su vėžinių ląstelių dauginimusi kovojančių enzimų gamybą) koncentracijos.
